Gitano Nausėdos, Gintauto Palucko ir Sauliaus Skvernelio darbo susitikimas rengiamas Prezidentūroje.

Svarstymai, iš kur paimti daugiau lėšų gynybai, suaktyvėjo po Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimo, kad Lietuva krašto apsaugai ateinančius penkerius metus turėtų skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Papildomų 12 mlrd. eurų poreikį iki 2030 metų VGT pateikė kariuomenė. Lėšų reikia nacionalinei divizijai sukurti, vokiečių brigadai priimti.

BNS skelbė, kad G. Nausėda yra užsiminęs, jog vienas iš lėšų šaltinių galėtų būti Lietuvos valiutos atsargos. Jis taip pat siūlo pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą.

Pasak valstybės vadovo, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį.

Premjero G. Palucko teigimu, dar vienas iš finansavimo šaltinių turėtų būti skolinimasis lengvatinėmis sąlygomis.

Tuo metu valdančiajai koalicijai priklausančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pareiškė, jog 5–6 proc. BVP yra „paimti iš lubų“. Anot jo, tiek lėšų rasti nacionaliniame biudžete neįmanoma.