Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ vykdytos apklausos duomenys rodo, kad į neigiamą pusę pakito 20,7 proc. Lietuvos gyventojų nuomonė.

Nuomonės apie šalies vadovą nepakeitė 61,2 proc. apklaustųjų, nuomonę į teigiamą pusę – 3,3 proc. respondentų.

14,8 proc. tyrimo dalyvių nurodė neturintys nuomonės šiuo klausimu.

LNK reportažas:

Prezidentūra balandį patvirtino, jog G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją, jis tai pavadino jaunystės klaida.

Kandidatuodamas į prezidentus 2019 metais G. Nausėda apie tai nenurodė Vyriausiosios rinkimų komisijos anketoje, tačiau pabrėžia nepadaręs pažeidimo, nes klausimas apie narystę partijose ar politinėse organizacijose buvo neprivalomas atsakyti.

Jautriausiai reagavo konservatorių simpatikai

Nagrinėjant socialines grupes, statistiškai labiausiai į neigiamą pusę pakito Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų nuomonė apie prezidentą (54,5 proc).

Ekspertai sako, kad tai jų nestebina.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriaus Ramūno Vilpišausko, jų nuomonę apie šalies vadovą galėjo pabloginti ir G. Nausėdos reakcija į viešai paaiškėjusią jo praeitį.

„Man atrodo, nemažai daliai žmonių, kurie atidžiau seka politinius įvykius nustebino, ar nuvylė ta reakcija, kuri neapsiribojo vien prezidento pripažinimu, kad tai buvo klaida, bet ir sekė kaltinimai konservatoriams, pamokymai, moralizavimai ir taip toliau“, – BNS teigė profesorius.

Anot kitos VU TSPMI profesorės Ainės Ramonaitės, labiausiai G. Nausėdos naryste Komunistų partijoje pasipiktino tie, kurie už prezidentą nebalsavo.

Atskiroje „Vilmorus“ atliktoje „Lietuvos ryte“ šeštadienį paskelbtoje apklausoje matyti, kad per mėnesį G. Nausėdos palankių vertinimų sumažėjo nuo  64 iki 54,5 procentų.

„Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys BNS sakė, kad pirmą kartą daugiau konservatorių rinkėjų G. Nausėdą įvertino neigiamai nei teigiamai.

Neutraliausiai į G. Nausėdos narystės Komunistų partijoje faktą reagavo „Laisvės ir teisingumo“ simpatikai (85,7 proc. jų nuomonės apie prezidentą tai nepakeitė), iš didesnių partijų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (74,7 proc.).

Didesnė dalis jaunimo neturėjo nuomonės

Sociologams įdomūs pasirodė apklausoje paaiškėjęs jaunimo iki 29 metų požiūris.

Lyginant su kitomis amžiaus grupėmis, daugiausiai jų požiūris į prezidentą keitėsi į neigiamą pusę (26,7 proc.), tačiau jaunimas taip pat išsiskyrė grupė, kurios didžiausia dalis neturėjo nuomonės (28,3 proc.).

„Įdomus dalykas, kad žmonės, kurie jauni, negyvenę sovietmečiu, jie nežino, matyt, ir sąmoningai pripažįsta, nesupranta, kaip tai buvo – ką reiškė stoti ar nestoti į partiją, ir pasirinko „nežinau“, nes neturi aiškios vertybinės nuostatos tuo klausimu“, – BNS sakė A. Ramonaitė.

Tarp daugiausiai nepakeitusiųjų nuomonės apie G. Nausėdą buvo 50-59 metų amžiaus gyventojų – 75,3 procento.

Anot R. Vilpišausko, vyresnio amžiaus žmonių dalis ir patys buvo partijos nariais, dėl to ne taip kritiškai vertina šią žinią, be to, supranta, kad tuo metu tai buvo įprasta praktika.

Pasak A. Ramonaitės, sovietmečio pabaigoje Komunistų partijai priklausė apie 10 proc. Lietuvos gyventojų.

„Kartos keičiasi, tų žmonių tiek nebėra, bet bendrai tas požiūris tiek į pačią Komunistų partiją, tiek į sovietmetį nėra toks neigiamas kaip viešumoje pateikiama. Žmonės nežiūri į partiją kaip į nusikalstamą organizaciją, net jei įstatymu bandoma įtvirtinti“, – sakė mokslininkė.

Jos teigimu, Vakarų mokslininkai ir Lietuvos istorikai režimą vadina tautiniu komunizmu ir bendra nuostata nėra „tokia neigiama, kaip mes įsivaizduojame“.

Tai nebuvo nei gėdinga, nei smerktina praktika, jei į stojančiuosius ir žiūrėta kreivai, tai dėl karjerizmo, o ne dėl konformizmo.

Būti partijoje – natūralu

Istorikai sutaria, kad sovietmečio pabaigoje stoti į Komunistų partiją tik dėl karjeros sumetimų buvo įprasta, o tai ir susiję su tuo, jog daugelio Lietuvos gyventojų nuomonė apie prezidentą nepasikeitė.

„Kas buvo natūralu žmogui – galvoti apie karjerą, ateitį, nieko neišduodant. Nebuvo išdavystės akto, o paverčiama naudojantis ir politiniais motyvais kaip išdavyste, kad tarsi kitoj barikadų pusėj buvo, bet tokių dalykų nebuvo“, – BNS sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas, istorikas Saulius Grybkauskas.

„Tikinčių komunistine ideologija jaunų žmonių jau nebebuvo, o narystė partijoje galėjo pagreitinti karjerą, tuo pačiu – ir galimybę uždirbti daugiau ar greičiau gauti butą“, – BNS teigė Vilniaus universiteto istorikas Valdemaras Klumbys

„Tai nebuvo nei gėdinga, nei smerktina praktika, jei į stojančiuosius ir žiūrėta kreivai, tai dėl karjerizmo, o ne dėl konformizmo“, – pridūrė jis.

S. Grybkausko teigimu, žmonėms atrodo, kad 1988 metų birželį Sąjūdis jau buvo įsilingavęs, vyko perversmas, tačiau taip nebuvo.

Sąjūdžio istoriją ir ištakas nagrinėjusi A. Ramonaitė teigia, jog G. Nausėdos į partiją įstojimo metu, 1988-aisiais, visuomenė buvo pasidalijusi į dvi grupes, kurių viena jau juto artėjančių pokyčių dvasią, kiti – nejuto.

„G. Nausėda, matyt, buvo tuose ratuose, kur pokyčių dvasios nesijautė. Yra ir kitokių atvejų, kur žmonės Sąjūdžio dvasios paveikti kaip tik 1988-iais stojo į Komunistų partiją, kad ją iš vidaus keistų“, – teigė politologė.

Tikslūs tyrimo rezultatai:

„Vilmorus“ apklausoje respondentų klausė:

Balandžio pradžioje paaiškėjo, kad Gitanas Nausėda 1988 metais buvo įstojęs į Komunistų partiją ir kandidatuodamas į prezidentus apie tai visuomenei nepranešė. Ar Jūsų požiūrį į prezidentą pakeitė tai, kad jis buvo Komunistų partijos nariu?

Atsakymai:

1. Pakeitė į teigiamą pusę – 3,3 proc.

2. Pakeitė į neigiamą pusę – 20,7 proc.

3. Nepakeitė – 61,2 proc.

4. Neturiu nuomonės – 14,8 proc.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą atliko balandžio 14–22 dienomis, su respondentais bendraujant gyvai ir telefonu.

Jos metu apklausta 1000 pilnamečių šalies gyventojų 24 miestuose ir daugiau nei 40 kaimų. Maksimali apklausos paklaida siekia 3,1 procento.