– Rusijos karas Ukrainoje privertė Suomiją ir Švediją priimti dėl savo šalių saugumo sprendimus, apie kuriuos anksčiau net nesvarstė, ir prašyti priėmimo į NATO. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo šių dviejų valstybių prisijungimą prie aljanso. Kuo šis sprendimas svarbus Lietuvai?
– Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Suomija ir Švedija prarado pasitikėjimą Rusija, kad ši laikysis bet kokių tarptautinių susitarimų ar kitų teisinių normų, todėl galima sakyti, kad Skandinavijos šalyse įvyko konceptualūs pokyčiai saugumo kontekste. Tad, kalbant iš saugumo perspektyvos, NATO narystė pirmiausia yra itin aktuali pačioms Suomijai ir Švedijai. Žinoma, šių valstybių prisijungimas prie NATO reikšmingai sustiprins ir aljansą bei reikš svarbius pokyčius viso Baltijos jūros regiono saugumui. Pavyzdžiui, Suomija turi labai stiprias oro pajėgas, jūrų laivyną, stiprią žvalgybą. Jie taip pat gali veiksmingai mobilizuoti 280 tūkst. atsargos karių, o rezervas gali būti išplėstas iki 900 tūkst. Švedija gali pasigirti didžiuliu gynybos biudžetu ir itin modernia bei efektyvia gynybos sistema. Be to, Suomijai ir Švedijai prisijungus prie aljanso, Baltijos jūra taptų vidine NATO jūra. Tai suteiktų palankias galimybes Baltijos ir Šiaurės Europos šalims apsisaugoti ir apriboti galimą Rusijos agresyvią įtaką. Todėl nekeista, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimą prie NATO analitikai vadina istoriniu žingsniu: į NATO įsilies dvi istoriškai neutralios ir ekonomiškai galingos valstybės, kurios turi šiuolaikiškas kariuomenes su modernia ginkluote, puikia kovine patirtimi, jos kaip NATO partneriai dalyvavo ne vienoje tarptautinėje operacijoje. Todėl Švedijos ir Suomijos įsiliejimas į NATO ne tik Lietuvai, bet ir kitoms aljanso valstybėms yra didelis pliusas ir parama. Ypač mums, nes Baltijos jūra tuomet taps NATO kontroliuojama jūra, o mums tai – gera žinia.
– Prieš Antrąjį pasaulinį karą pagal karinį laivyno dydį Švedija buvo septinta Europoje ir vienuolikta pasaulyje. Kokia situacija šiuo metu?
– Švedija šiuo metu turi apie 150 šiuolaikiškų karinių laivų, kurių įsiliejimas į NATO laivyną bus didelis pastiprinimas, kalbant apie Baltijos jūros regiono saugumą. Švedų ir pakrančių apsauga labai stipri, todėl jų pasirengimas savo šalies gynybai ir jų patirtis mums visiems labai pravers.
– Kalbant apie Klaipėdą, kuri yra gan jautrus strateginis mūsų valstybės taškas, kokią įtaką konkrečiai uostamiesčiui turėtų Skandinavijos šalių įsiliejimas į aljansą?
– Klaipėdos uostas mūsų valstybėje yra strateginės reikšmės, kadangi į Klaipėdą atplaukia laivai, tarp jų ir kariniai, iš viso pasaulio, todėl manyčiau, kad keltai, kurie gali atgabenti NATO pastiprinimo pajėgas, yra mums labai svarbūs. Šiuo atveju ypač Švedijos prisijungimas prie aljanso užtikrins didesnę galimybę, kad, reikalui esant, į Klaipėdos uostą saugiai ir greitai galės atplaukti NATO pajėgos ir Rusijos laivynas negalės blokuoti ir izoliuoti mūsų. Be to, viena svarbiausių grėsmių Lietuvos saugumui pastaraisiais metais buvo Kaliningrado militarizacija. Tačiau Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO atsiras daugiau galimybių atsakyti Rusijai, jei ji pradėtų aktyvius veiksmus prieš Lietuvą.
– Bet dar iki Suomijos ir Švedijos sprendimo prisijungti prie NATO ne kartą skambėjo Rusijos grasinimai, kad ji blokuos Klaipėdą ir čia niekas neįplauks. Kiek tai realu?
– Rusija grasina ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Ypač dabar, kai jau beveik penkis mėnesius jie kariauja Ukrainoje. O visus tuos, kurie remia ukrainiečių laisvės ir nepriklausomybės siekį, jie gąsdina. Manyčiau, nereikėtų į tai kreipti dėmesio. Ta jų retorika įprasta ir mums gerai žinoma. Esu tikras, jei kokie nors konkretūs veiksmai prasidėtų, NATO karinės jūrų pajėgos į tai nedelsiant atsakytų.
– Pradžioje, Švedijai ir Suomijai pareiškus apie ketinimus prisijungti prie NATO, Rusijos reakcija buvo audringa, paskui kiek pasikeitė. Kas jiems atsitiko?
– Iš esmės jie turi daug kitų didelių problemų, ne tik dėl karo veiksmų Ukrainoje, ekonominės sankcijos irgi daro savo darbą. Be to, diplomatinė izoliacija, taip pat Rusijos pašalinimas iš įvairių tarptautinių organizacijų, įskaitant sportines, kelia rūpesčių. Akivaizdu, kad Rusija tą jaučia ir tai nėra malonu. Nepaisant to, jie retkarčiais grasina aktyviai reaguoti į Švedijos ir Suomijos stojimą į NATO, taigi jie gali imtis tam tikrų veiksmų, kad destabilizuotų situaciją regione. Visgi Suomija ir Švedija suvokia galimas grėsmes ir yra puikiai pasiruošusios įvairiems Rusijos provokacijų scenarijams.
– Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie NATO protokolų ratifikavimo procedūra Lietuvoje buvo vykdoma skubos tvarka. Kada realiai šios valstybės prisijungtų prie aljanso?
– Praėjusią savaitę sušauktoje neeilinėje sesijoje Lietuvos Respublikos Seimas po pateikimo pritarė Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO. Vakar tam galutinai pritarta. Narystę NATO jau yra ratifikavę Nyderlandai, Vokietija, Lenkija, Estija, Didžioji Britanija, Kanada ir kitos valstybės. JAV turėtų ratifikuoti iki vasaros pabaigos. Turkijos klausimas ratifikavimo kontekste vis dar yra aktualus, tačiau, Lietuvos diplomatų vertinimu, tikimasi, kad ratifikavimo procesas bus sklandus, nes Turkijos iškelti klausimai su Suomija ir Švedija buvo sureguliuoti trišaliu memorandumu per NATO viršūnių susitikimą Madride. Jei kitų problemų dėl ratifikavimo neiškils, galutinis įstojimas galėtų būti numatomas anksčiausiai 2022 metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje.
– Kokias matytumėte perspektyvas kalbant apie Ukrainos priėmimą į NATO po šio karo?
– Kad Ukraina būtų tikrai laisva ir nepriklausoma, ji turėtų tapti visateise Europos Sąjungos ir NATO nare. Tai būtų valstybės saugumo garantas nuo nuolatinės Rusijos agresijos. Visgi apie Ukrainos narystę NATO kalbėti dar ankstoka. Reikia palaukti karo pabaigos. Tačiau Ukraina jau tapo kandidate į ES. O tai yra geras ženklas, kad ši šalis gali siekti ir NATO narystės ir po truputį judama ta linkme. Tik kada tai bus, sunku prognozuoti.
Politinė reklama bus apmokėta iš Seimo nario A. Pociaus sąskaitos. Užs. 1825126
