Naujienų agentūros ELTA užsakymu spalio 13–23 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atlikto sociologinį tyrimą. Apklausos metu respondentų buvo prašoma pasakyti, kuriais Lietuvos visuomenės veikėjais jie labiausiai pasitiki (pavardes respondentai minėjo patys).

23,3 proc. apklaustų šalies gyventojų nurodė, kad labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Lyginant šiuos duomenis su apklausų rezultatais rugpjūčio mėnesį, pasitikėjimas šalies vadovu šiek tiek ūgtelėjo. Dviem mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje pasitikėjimą G. Nausėda deklaravo 22,2 proc. gyventojų.

Tuo tarpu piliečių pasitikėjimas premjeru S. Skverneliu analogišku laikotarpiu sumažėjo beveik 3 procentiniais punktais. Rugpjūčio mėnesį Vyriausybės vadovu teigė pasitikį 13,8 proc. piliečių, spalio mėnesį tokių liko 11 proc.

Trečioje reitingų lentelės vietoje rikiuojasi Ingrida Šimonytė. Būsimos premjerės pasitikėjimo reitingas šoktelėjo panašiai tiek, kiek sumenko pasitikėjimas S. Skverneliu. Šiuo metu 8,5 proc. gyventojų teigia pasitikį I. Šimonyte. Tuo tarpu dviem mėnesiais anksčiau darytoje apklausoje tokių buvo 5,9 proc.

Tarp dažniausiai respondentų įvardintų asmenybių, kuriomis pasitikima, ir abu kadenciją baigę prezidentai: Dalia Grybauskaitė (pasitiki 6 proc.) ir Valdas Adamkus (5,9 proc.). Abiejų buvusių šalies vadovų pasitikėjimo reitingas per du mėnesius nežymiai sumažėjo.

Didžiausi pokyčiai pasitikėjimo reitinge – už penketuko ribų. Per kelis mėnesius pasitikėjimas labiausiai išaugo Seimo rinkimuose rezultatais nustebinusios Laisvės partijos pirmininke Aušrine Armonaite. Apklausoje tarp pirmojo ir antrojo parlamento rinkimų turų – tuomet jau buvo aišku, kad Laisvės partija pateko į Seimą – pasitikintys A. Armonaite teigė 4,2 proc. piliečių. Tuo tarpu iki rinkimų likus dviem mėnesiams tokių nebuvo nė 1 proc.

Pasitikėjimo reitingo dešimtuke taip pat atsidūrė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis (4,8 proc.), Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas (4,2 proc.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis (4,1 proc.) ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas (3,4 proc.). Per du mėnesius pasitikėjimas šiais politikais keitėsi nežymiai.

Iš viso 2020 metų spalio mėnesį respondentai paminėjo 92 visuomenės veikėjus (prieš 2 mėnesius nurodė 81), kuriais jie labiausiai pasitiki. Ketvirtadalis (24 proc.) apklaustųjų atsakė, kad nėra tokių visuomenės veikėjų ar neatsakė į šį klausimą.

Sociologė: artimiausiu metu turėtų augti valdžią formuojančių lyderių reitingai

„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė, komentuodama šiuos apklausų rezultatus, teigia, kad natūralu, jog labiausiai išaugo A. Armonaitės reitingai. Anot jos, pirmiausiai tai lėmė visuomenės dėmesį pritraukę Laisvės partijos rezultatai po pirmojo Seimo rinkimų turo. Kartu, pažymi ji, bent jau pirmąjį pusmetį po parlamento rinkimų turėtų augti ir pasitikėjimas naują valdžią formuojančiomis partijomis bei jų lyderiais. Žinoma, atkreipia dėmesį sociologė, šį po rinkimų įprastai visuomenėje išaugantį „pasitikėjimą avansu“ gali kiek prislopinti pandemija.

„Natūralu, kad po pirmojo Seimo rinkimų turo tie, kurie geriau pasirodė rinkimuose, buvo ir dažniau paminėti, dažniau buvo rodomi televizijose. Galima sakyti, kad Armonaitės atveju po pirmojo rinkimų turo suveikė tam tikras naujumo efektas – ji iki tol galbūt kiek mažiau buvo žinoma. Tuo tarpu po pirmojo turo ji ir Laisvės partija buvo kur kas dažniau ir daugiau aptarinėjama“, – teigė R. Ališauskienė.

Anot jos, bent jau pirmaisiais mėnesiais ar pirmąjį pusmetį po vykusių Seimo rinkimų turėtų ryškiau išaugti ir būsimos premjerės I. Šimonytės pasitikėjimo reitingas. Visgi, sociologės teigimu, vargu ar I. Šimonytės lyderystė ir premjeravimas gali turėti didelės ilgalaikės įtakos konservatorių situacijai partijų reitinguose. Pasak jos, palankiai atsiliepiančių apie koalicijoje dominuojančią partiją skaičius greičiausiai išaugs tik kuriam laikui.

„Tos partijos, kurios formuoja koaliciją, turi savo rinkėją. Jei žiūrėtume, kokį palaikymą partija (TS-LKD – ELTA) gavo iš visų turinčių balso teisę, tai būtų kokie 10-11 proc. Taigi nelabai yra vietos kur (reitingui – ELTA) slankiotis. Nes didelė dalis gyventojų nėra politiškai aktyvūs, jie nesirenka nei vienos, nei kitos partijos. Visgi po rinkimų pirmąjį pusmetį, jei klaustume, kaip vertinate pačią partiją ir jos veiklą (o ne už ką balsuotum), tai paprastai tie, kas suformuoja daugumą, turi kurį laiką ir pasitikėjimo kreditą. Jie kurį laiką vertinami geriau nei buvo iki tol, bet paprastai po pusmečio tas vertinimas suprastėja“, – teigė R. Ališauskienė.

Sociologės manymu, taip dažniausiai atsitinka dėl to, kad visuomenei, kurios lūkesčiai buvo sužadinti konkrečios politinės jėgos, tenka nusivilti, kai duotų pažadų įgyvendinimas pastringa koalicinėje Vyriausybėje.

„Jeigu viena partija būtų gavusi absoliučią daugumą, programinius dalykus įgyvendinti būtų kur kas paprasčiau“, – pridūrė R. Ališauskienė.

Visgi, sociologė sutiko, kad naujosios valdžios įvertinimą avansu gali pakoreguoti pandemija.

„Reikėtų daryti paklaidą dėl pandemijos. Kol kas naujoji valdžia šiuo klausimu nelabai kalbėjo. Kadangi planas nebuvo rinkimų metu aptarinėjamas, sunku pasakyti, kaip jis atrodys ir kaip jį žmonės vertins“, – teigė „Baltijos tyrimų“ direktorė.  

Apklausa vyko 2020 m. spalio 13–23 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1000 Lietuvos gyventojų (nuo 18 metų), apklausa vyko 118 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.