„Visada atsiras kokia nors Šimonytė, kuri sakys „čia atsirado žvyrkelių koalicija“, – kalbėdamas apie Lietuvos kelių būklę ir siūlymus didinti finansavimą susisiekimui teigė Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.

„Deja, Lietuva netinkamai išnaudojo Europos Sąjungos lėšas. Netinkamai išnaudojo. Absoliutus vėlavimas su darbų paruošimu ir vykdymu, ir, be abejo, akcizų nuo kelių nutraukimas kitiems poreikiams (...). Kaip spręsti. Spręsti yra keletas ilgalaikių būdų – be abejo, finansavimas turi būti padidintas. Kitas dalykas – darbų eiga ir visas procesas turi būti supaprastintas ir kuo greičiau pasiektas rezultatas“, – savo ruožtu kalbėjo buvęs susisiekimo ministras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Jaroslav Narkevič.

„Tam, kad kelių būklė iš esmės Lietuvoje pasikeistų, reikia 1,3 mlrd. eurų investicijų (per metus – ELTA). Kai susisiekimo ministras tai įvardijo finansų ministrei, ji pasiūlė jam kreiptis į Kalėdų Senelį“, – sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

„Kai emigravęs žmonės pamato, kad infrastruktūra sutvarkyta, darbo vietos susikūrė, tada jie grįžta. (...) Mes netgi siūlome įkurti Regionų ministeriją, perkeliant Energetikos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tai išspręstų visus klausimus“, – siūlė Lietuvos regionų partijai vadovaujantis Jonas Pinskus.

„Kai Jaroslavas Narkevičius sako – tradicinėmis vertybėmis turi būti grįsta (švietimo sistema – ELTA), aš noriu pasakyti – seksas yra tradicinė vertybė. Pasakykite, kuri visuomenė apsiėjo be sekso – užslėpto, viešo ar palaido seksualinio gyvenimo. Visko buvo žmonijos, įskaitant ir Lietuvos istorijoj“, – diskutuojant apie Gyvenimo įgūdžių programą sakė E. Gentvilas.

„Nenorėčiau, kad mano dešimtmetei dukrai pradėtų aiškinti, kad seksas yra gyvenimo vertybė. Norėčiau, kad mano vaikams pirmiausia paaiškintų, kas yra šeima, meilė, pagarba tėvams“, – savo ruožtu kalbėjo partijos „Laisvė ir teisingumas“ lyderis Artūras Zuokas.

„Civilinės partnerystės įstatymas Lietuvoje galėjo būti priimtas. Tačiau žmogaus teisėmis Laisvės partija nesirūpina – tik daro politinį piarą“, – aiškino A. Zuokas.

„Politikoje jau beveik pripratau, kad būrys vyrų mane moko, kaip man reikia dirbti ir įgyvendinti partijos programą“, – į debatų oponentų pastabas dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto reagavo A. Armonaitė.

„Lietuva turi savo lėkštėje labai daug rūpesčių ir ieškoti proaktyviai priešų visame pasaulyje nėra prasmės. Gražu tai vadinti vertybine užsienio politika, bet po tuo slepiasi tiesiog cinizmas“, – komentuodamas valdančiųjų sprendimus dėl Taivaniečių atstovybės atidarymo teigė „Nacionalinio susivienijimo“ rinkiminio sąrašo lyderis Vytautas Sinica.

„Akivaizdu, kad jeigu tokia maža valstybė pasirenka vykdyti agresyvią užsienio politiką... Tokią, kokią vykdo dabar Gabrielius Landsbergis ir Ingridos Šimonytės Vyriausybė, tai tada mūsų valstybė savo žmonėms kelia papildomas grėsmes“, – kalbant apie vertybinės užsienio politikos principus sakė „Taikos koalicijos“ atstovas Mindaugas Puidokas.

„Ką sako iškilūs Amerikos protai – kad didžiausia grėsmė visam pasauliui yra Amerikos administracija“, – debatuojant apie užsienio politiką ir nacionalines grėsmes sakė Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus.

„Tai, ką ponas Vaitkus sako, jis tikriausiai mato Lietuvą, kad mes grįžtume ten, kur jau buvome. Tai būtų labai panašu į Moldovos situaciją. Ir mes puikiai matome, kad tartis ir kalbėtis visuomet reikia, bet tartis ir kalbėtis reikia tokioje pozicijoje, kai gali susitarti apginti Lietuvos interesą. Dėl to Lietuvai yra ypatingai svarbu turėti stiprius ir glaudžius santykius su savo partneriais – su Europos Sąjungos valstybėmis, su NATO valstybėmis“, – teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

„Žalioji transformacija ir perėjimas nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių yra ne šiaip ekologijos klausimas, ne šiaip aplinkosaugos klausimas, tai yra nacionalinio geopolitinio saugumo pagrindinis dėmuo“, – kalbant apie saugumą pabrėžė Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo į Seimo rinkimus vedlė Ieva Budraitė.

„Seneliai sakydavo, kas nemaitina savos kariuomenės, tas anksčiau ar vėliau maitins svetimą kariuomenę“, – savo pozicija dalijosi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkiminio sąrašo lyderis Aurelijus Veryga.

„Terorizmu ir teroristiniais aktais jokių valstybių niekas nesuformuos. Nei Artimuosiuose Rytuose, nei kur nors kitur“, – situaciją Artimuose Rytuose komentavo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas.

„Masinė darbo imigracija šią kadenciją Lietuvoje įgavo kolonizacijos mastą. (...) Šiandien tapome TOP5 ES nedarbo šalyje, turime didžiulį nedarbą ir imigracija sudaro galimybes verslui samdyti mažai apmokamus žmones, blogomis darbo sąlygomis, kuriais mielai sutinka iš Azijos šalių atvykę žmonės ir taip numušinėti darbo atlygį Lietuvoje“, – vertindamas imigracijos politiką ir esamą padėtį debatų metu kalbėjo V. Sinica.

„Panašu, kad prezidentas ne tik senesnės statistikos, nei konservatorių kadencija, neskaito, bet neskaito ir įstatymų, kuriuos pasirašo. Visiškai neseniai buvo priimtas Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuriuo nuo liepos 1 d. buvo sugriežtinti migracijos reikalavimai“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo į Seimą lyderė Ingrida Šimonytė, kalbėdama apie šalies vadovo raginimus „stabdyti arklius“, įsileidžiant į šalį imigrantus.

„Per pastarąjį, sakysime, 14 metų moksleivių skaičius dėl jūsų (socialdemokratų – ELTA) sprendimų sumažėjo daugiau nei dvigubai – šimtais tūkstančių. Ir po to, sumažinę moksleivių skaičių, jūs sakote – trūksta vaikų, mums reikia imigrantų. Taigi čia jūsų darbo rezultatas“, – savo ruožtu teigė Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) sąrašo į Seimą vedlys Artūras Orlauskas.

Praėjusios savaitės ketvirtadienį naujienų agentūra ELTA užbaigė kandidatų į Seimą debatų ciklą. Trijuose organizuotuose debatuose partijų lyderiai diskutavo svarbiausiais vidaus ir saugumo politikos klausimais.

Paskutiniuose debatuose diskutavo Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, partijos „Laisvė ir teisingumas“ ir Lietuvos regionų partijos atstovai.

ELTA debatai vyko rugpjūčio 29 ir rugsėjo 6 dienomis, kai svarbiausiais Lietuvos vidaus ir užsienio politikos klausimais diskutavo Lietuvos liaudies partijos, Lietuvos žaliųjų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Taikos koalicijos, Lietuvos socialdemokratų partijos, Nacionalinio susivienijimo, Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovai.