- Aušra Lėka
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Liko metai iki naujų Seimo rinkimų. Prognozės, kam kitąmet spalio 11-oji bus triumfo diena, – rizikingas dalykas, bet, jei neiššaus kokie nauji politiniai pranašai ar nekils koks didelis politinis skandalas, pjedestalas turėtų būti toks: konservatoriai, valstiečiai ir socialdemokratai.
Tačiau stabilūs lyderiai stabilumo nežada: nė vieni tarpusavyje nedraugauja, tad būtų problemų suburti valdančiąją daugumą.
Kad politinės prognozės – rizikingas žanras, rodo tokie skaičiai: likus metams iki 2016 metų rinkimų Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pagal sociologines apklausas tegalėjo pretenduoti į maždaug 7 proc. rinkėjų paramą, o iš tikrųjų daugiamandatėje apygardoje pelnė trigubai daugiau balsų, o iš viso Seime – net 54 iš 141 mandato.
Prognozuojant pagal šių metų savivaldybių ir merų, Europos Parlamento (EP), prezidento, trijų Seimo apygardų rinkimų rezultatus ir "Vilmorus" / "Lietuvos ryto" bei "Baltijos tyrimų" / ELTA apklausų tendencijas, jei rinkėjai balsuotų šiandien, valstiečiams tektų tenkintis trečia vieta su, švelniai tariant, daug kuklesniu kėdžių kraičiu. Nors LVŽS apklausose dalijasi su konservatoriais pirma antra vietomis, pagal jas gali prognozuoti sėkmę daugiamandatėje apygardoje, o balsuojant vienmandatėse reikia asmenybių, kurių, kaip parodė šiemečiai merų rinkimai, valstiečiai turi nepalyginti mažiau nei socialdemokratai ir konservatoriai. LVŽS trečia liko ir pagal laimėtų mandatų skaičių savivaldybėse ir EP.
Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) neabejotinai būtų pirmi, Socialdemokratų partija (LSDP) – antra.
Pjedestalas – stabilus
Tad lyderių trejetukas – akivaizdus: konservatoriai, socialdemokratai ir valstiečiai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro "Vilmorus" direktorius dr. Vladas Gaidys gerai vertina konservatorių šansus kitų metų Seimo rinkimuose: visus trejus šios kadencijos metus jie stabiliai aukštoje, dažnai net pirmoje pozicijoje, turi ryškių politikų, taip pat ir jaunų, nusistovėjusią struktūrą, pirmi Lietuvoje surengė viešus partijos kandidato į prezidentus rinkimus, vidinius tiesioginius lyderio rinkimus.
Bet, primena politologė prof. dr. Jūratė Novagrockienė, TS-LKD turi problemą – ribotą rinkėjų skaičių. Tad jie gal gaus nemažai mandatų, bet gali kilti problemų, su kuo suburti valdančiąją koaliciją.
TS-LKD lyderiavo dvejuose iš trejų šių metų rinkimų, prezidento rinkimuose išėjo į finalą, rugsėjį laimėjo du iš trijų mandatų rinkimuose į laisvas Seimo nario vietas. Jiems palankus ir naujas apygardų žemėlapis, nes jie tradiciškai laimi Vilniuje ir užsienio lietuvių apylinkėje, o dabar šioji bus atskira apygarda, be to, Vilniuje prisidės dar viena nauja.
J.Novagrockienė primena, kad socialdemokratai išsiskyrė pačiu didžiausiu kilimu po smukimo, kai dalis partijos narių atsiskyrė į Socialdemokratų darbo partiją. "Tačiau neigiamas veiksnys partijai – kad jos lyderis Gintautas Paluckas pralaimėjo dvejus rinkimus iš eilės. Konkuruodamas dėl laisvos Seimo nario vietos Žirmūnų apygardoje jis, Socialdemokratų partijos lyderis, pralaimėjo eilinei konservatorių partijos narei. Norėtųsi didesnio autoriteto turinčio lyderio", – mano politologė.
V.Gaidys svarsto, gal socialdemokratus, kurie atrodo tikrai neblogai, savo energija dar labiau uždegs lapkritį į Lietuvą iš Briuselio grįšiantis kadenciją baigęs eurokomisariatas Vytenis Andriukaitis.
O LVŽS, pasak sociologo, kokių ryškių žvaigždžių, be Ramūno Karbauskio ir Sauliaus Skvernelio, per trejus metus valdžioje taip ir nesužibo. "Iš inercijos apklausose valstiečiai gauna daug balsų, bet sunku pasakyti, kiek jie už valstiečius, o ne prieš konservatorius", – svarsto V.Gaidys.
J.Novagrockienė antrina, kad LVŽS, palyginti su kadencijos pradžia, smunka ir kažin ar už juos balsuos tiek, kiek rodo skaičiai reitinguose, vien dėl R.Karbauskio elgesio. "Jis įneša daug sumaišties. Nors, atrodo, pasiskaičiuoja ėjimus ir kartais jam pasiseka, tačiau jo politinė pozicija, kylantys klausimai dėl daromo spaudimo savo partijos nariams gali pakišti koją. Pačių valstiečių vienybės lakmuso popierėlis bus balsavimas dėl Viktoro Pranckiečio", – mano politologė.
Ji atkreipia dėmesį į labai svarbią problemą: bent jau pagal šiandien galimas daryti prognozes, nė viena partija nesudarytų daugumos, o tarpusavyje nė viena iš lyderių trejetuko nedraugauja. Tad stabilumo sunku tikėtis, nes teks ieškoti partnerių, ir tikriausiai – ne vieno.
Nepasakysi, kad Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius ant bangos, dabar nėra jų sėkmės ruožas, tad didžiausi šansai – LS su nauja lydere.
Koalicijos partnerių – striuka
5 proc. slenkstį, tikėtina, dar peržengtų kelios partijos. Lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą ir vėl parems jų ištikimieji rinkėjai lenkiškosiose rinkimų apygardose, ir to turėtų užtekti patekti į Seimą.
Liberalų sąjūdžiui (LS) tenka konkuruoti su dviem kitomis liberalų partijomis – Laisvės sąjunga ir Laisvės partija (liberalais). "Bet LS galimybės peržengti 5 proc. barjerą realistiškesnės nei kitų dviejų, ypač su nauja lydere Viktorija Čmilyte-Nielsen, kuri labai gerai atrodo – jaunas, politikoje nenusibodęs, nesusitepęs veidas, ji geba labai ramiai išnagrinėti vienokią ar kitokią situaciją, turėti savo nuomonę", – lygina J.Novagrockienė.
V.Gaidys pritaria: "Liberalų poreikis jaunesniems rinkėjams buvo ir yra. Bet dabar liberalų partijos trys, o jei iki rinkimų bus penkios ar septynios? Nepasakysi, kad Artūras Zuokas ir Remigijus Šimašius ant bangos, dabar nėra jų sėkmės ruožas, tad didžiausi šansai – LS su nauja lydere."
Bet Darbo, Socialdemokratų darbo partijų ar "Tvarkos ir teisingumo", prisipažįsta V.Gaidys, jis nesugebėtų kokiam užsieniečio kolegai apibūdinti – kuo jos skiriasi, kokie jų tikslai, koks ideologinis pagrindas.
J.Novagrockienės manymu, "Tvarkos ir teisingumo" bandymas žengti įdomų žingsnį – steigti lyg ir pakaitalą, naują partiją, gal net su Arvydu Juozaičiu priešaky, gali rasti rėmėjų. Tačiau, skirtingai nei kitose Europos šalyse, Lietuvoje nebuvo populiarios nacionalistinės radikalios pakraipos partijos, ir vis dėlto klausimas, ar naujam dariniui pavyktų peržengti 5 proc. barjerą.
"Naujos partijos, kiek matyti iš mūsų neilgos politinės sistemos patirties, būna patrauklios rinkėjams. Bet "Drąsos kelias" ar Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija buvo suformuota iš daugiausia naujų politikoje žmonių, o neotvarkiečiai – iš jau buvusių kitose partijose, ir tai gali būti nepatrauklu rinkėjams", – lygina J.Novagrockienė.
Reitinguose kyla ir "darbiečiai". Bet jų populiarumas labai priklauso nuo Viktoro Uspaskicho aktyvumo. O gavęs EP mandatą, jis lietuviškojoje politikoje vėl aptilo.
Kitų esamų partijų šansai peržengti 5 proc. barjerą dar menkesni. Nematyti ir naujų darinių. "Jei S.Skvernelis burtų naują politinę partiją, jis būtų pats stipriausias konkurentas. Klausimas, kiek tai leis padaryti jo sveikata, kita vertus, liga jam pridėjo simpatijų, kad štai žmogus, nepaisydamas sunkios asmeninės situacijos, neatsisakė savo įsipareigojimų, toliau vadovauja Vyriausybei", – sako J.Novagrockienė.
Politologės manymu, Rokas Masiulis, panašu, nusisuko nuo politinės karjeros, dalyvauja konkurse į įmonės vadovus. O Jonas Dagys – ne ta asmenybė, kuri labai trauktų rinkėjus: nors jis – žinomas politikas, bet perbėgėlis iš vienos partijos į kitą, vadinasi, nestabilus.
Nepanašu, kad raginimais kurti "taškelių" partiją rimtai domisi Ingrida Šimonytė, juolab jai garantuota vieta konservatorių sąrašo gal net pačioje pirmoje eilutėje.
Kitos užuominos apie galimus naujus politinius "projektus", gal išskyrus "tvarkiečių"-A.Juozaičio, kažin ar sulauks kokio žymesnio rinkėjų susidomėjimo.
Partijos senka
Auga ar bliūkšta kurios partijos politiniai raumenys, parodo ir narių skaičiai. Naujausi, Teisingumo ministerijos paskelbti praėjusią savaitę, partijoms apskritai nežada nieko gera: jų dabar 11 734, t.y. 6,3 tūkst. mažiau nei pernai, ir net per 11 tūkst. mažiau, palyginti su kadencijos pradžia.
Socialdemokratų per metus sumažėjo 1 132, konservatorių – 312, valstiečių – tik keliais. Senka pozicijas prarandančios partijos – po kiek daugiau nei 1 tūkst. narių prarado "tvarkiečiai" ir "darbiečiai".
J.Novagrockienės nuomone, tai gali lemti ir sudėtingesnė nei anksčiau partijų finansavimo sistema, ir nepateisinti lūkesčiai laimėti politines pozicijas, ir tai, kad vietos rinkimuose racionaliau jungtis į visuomeninius komitetus. Šie negali dalyvauti Seimo rinkimuose, bet gali remti kandidatus rinkimų į Seimą vienmandatėse apygardose, nors paskui vienišiai parlamente ne ką gali.
Tad, J.Novagrockienės prognozėmis, didelė tikimybė, kad po metų vyksiančiuose rinkimuose lyderiaus tos pačios trys partijos, kaip ir 2016 m. rinkimuose, – konservatoriai, socialdemokratai ir valstiečiai, tik kitomis proporcijomis. Nauji dariniai būtų svarbūs rinkėjų aktyvumui padidinti, nes tai dirgiklis, kuris skatinta ateiti į rinkimus, o pasyvumas nieko gero neduoda.
Naujausiose apklausose, jei rinkimai vyktų šiandien, 38 proc. neketina balsuoti ar nežino, už ką atiduotų balsą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Skrieja kritika: delsimas pateikti švietimo ministro kandidatūrą sunkiai pateisinamas
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad premjerės delsimas teikti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą yra sunkiai pateisinamas. ...
-
Įvardijo G. Kirkilo mirties priežastį3
Buvęs premjeras Gediminas Kirkilas mirė patyręs insultą, ketvirtadienį pranešė portalas lrytas.lt. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
A. Armonaitė: „laisviečiai“ palaikys VSD pranešėjo komisijos išvadą, nori viešinimo
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad frakcija palaikys vadinamosios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos išvadą Seimui ketvirtadienį ruošiantis antram balsavimui dėl jos. ...
-
EP rinkimai: devynios partijos VRK privalo pateikti surinktus parašus
Ketvirtadienis yra paskutinė dienai, kai dalis Europos Parlamento (EP) rinkimuose dalyvaujančių partijų privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikti surinktus rinkėjų parašus. ...
-
KT skelbs sprendimą Seimo nario R. Žemaitaičio apkaltos byloje10
Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį skelbs išvadą Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio apkaltos byloje. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Prezidentas lankysis Vokietijos brigados būstinėje Vilniuje
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su Vokietijos brigados pirminio valdymo elemento kariais ir aplankys brigados būstinę Vilniuje. ...
-
Parlamente – antras balsavimas dėl VSD pranešėjo komisijos išvados2
Seimas ketvirtadienį planuoja antrą kartą balsuoti dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios laikinosios Seimo komisijos išvados. ...