„Procesas yra keistokas vienu bent jau kampu – paprastai, kai koalicija yra buriama, vienas iš pagrindinių ar bene pagrindinis klausimas yra, (...) kas ves, kas bus lyderis, kas bus ministras pirmininkas“, – laidoje „ELTA savaitė“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Politiškai nesuvokiama situacija, kai derasi politinės jėgos, o ta pagrindinė pozicija, kuri ir yra iš esmės veidas, lyderis koalicijos, ji yra lyg miglose. Nes tai yra tai, ką dabar girdime – kad dar neapsispręsta“, – akcentavo ji.
V. Čmilytė-Nielsen mano, kad viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis neatsako, ar imsis atsakomybės ir taps premjeru, yra baimė, jog teks dirbti mažumos Vyriausybėje.
„Aš tą delsimą galiu paaiškinti taip, kad socialdemokratai galbūt visgi nerimauja, kad su „Nemuno aušra“ atsisveikinta, o su demokratais gali nepavykti sutarti. Ir tada nori, nenori tektų dirbti mažumos Vyriausybėje. Gali būti, kad M. Sinkevičius, būdamas labai atsargus, nori palikti tą galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje Ingai Ruginienei. O štai jeigu pavyks suderėti – tada jau jis eis į tą tikrą, ne mažumos Vyriausybės, o patogią koaliciją“, – pabrėžė politikė.
M. Sinkevičiaus neapsisprendimas silpnina LSDP pozicijas derybose su demokratais
Visgi politikė įsitikinusi, kad ši M. Sinkevičiaus tyla nepadeda LSDP derybose su demokratais.
„Man atrodo, kad tai pakerta socialdemokratų derybines pozicijas. Jeigu iš pat pradžių būtų pasakyta M. Sinkevičiaus lūpomis, kad štai socialdemokratai išmeta „Nemuno aušrą“ ir yra tiek užtikrinti savimi, kad prireikus gali dirbti mažumos Vyriausybėje, ir jis pats imasi lyderystės, nepriklausomai nuo to ar pavyks su demokratais susiderėti, ar ne. Tuomet būtų ir mažiau diskusijų – keturios čia ministerijos, trys ar dvi“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
„O dabar akivaizdu, kad tas mažumos Vyriausybės variantas gąsdina gerokai ir dėl to tai suteikia papildomų kozirių derybose ne socdemams“, – pridūrė ji.
Pastebi dėkingumo stoką I. Ruginienei
M. Sinkevičiui svarstant apie galimybę imtis atsakomybės ir pačiam stoti prie Vyriausybės vairo, V. Čmilytė-Nielsen teigia socialdemokratų gretose matanti dėkingumo stoką premjerės pareigas iki šiol einančiai Ingai Ruginienei. Pasak jos, į šiose pareigose praėjusiais metais pasiryžusi dirbti politikė tam tikra prasme buvo politiškai „sudeginta“.
„(Klausimas – ELTA) ar ji pati, eidama į šias pozicijas, suprato, kad ją socdemai degina. Nes, man atrodo, kad tas suvokimas yra labai skirtingas. Atrodytų, kad ji į tą poziciją žiūrėjo visiškai kitaip – labai ambicingai, aišku, kaip į gyvenimo galimybę“, – sakė liberalų vedlė.
„Bet dabar, kai, tikėtina, bus patraukta, net atrodo, kad jai ačiū nelabai pasako socialdemokratai. Ir tai yra viena iš tokių žiauriosios politikos dalių“, – akcentavo politikė.
LSDP pirmininkui M. Sinkevičiui vis dar neatskleidžiant, ar jis imsis vadovauti Vyriausybei, prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį sakė matantis jo norą imtis lyderystės, tačiau pabrėžė, kad visuomenei reikia konkrečių atsakymų.
„Norisi, kad Socialdemokratų partijos lyderis M. Sinkevičius pasakęs A, aiškiai ištartų ir raidę B. Matau, kad yra noras imtis tos lyderystės, kuri Lietuvai yra reikalinga vykdomojoje valdžioje ir tikiuosi, kad šitoje vietoje turėsime netrukus atsakymus į klausimus, kurie šiuo metu visai Lietuvai rūpi“, – sekmadienį žurnalistams teigė šalies vadovas.
Kaip skelbta, naują valdančiąją daugumą ketinančios suformuoti koalicijos partijos penktadienį pabaigė rengti koalicinės sutarties tekstą. Tik dėl mažos dalies nuostatų sutarimą dar turės rasti partijų pirmininkai.
Šį dokumentą pasirašyti ketinama ateinančią savaitę. Taip pat turėtų būti konkrečiau sutarta ir dėl ministrų portfelių.
Praėjusį šeštadienį LSDP taryba nusprendė keisti pernai vasarą sudarytą valdančiąją daugumą, iš jos pašalinant „Nemuno aušrą“ ir pradedant konsultacijas su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
Socialdemokratams nusprendus nutraukti koaliciją su „aušriečiais“, imta svarstyti, kad I. Ruginienę premjero poste turėtų keisti LSDP pirmininkas M. Sinkevičius.
Pats politikas kol kas neatsako, ar imtųsi tokios lyderystės, žadą sprendimą paskelbti artimiausiu metu.
Šiuo metu dabartinė valdančioji dauguma Seime turi 80 atstovų. Jei būtų sudaryta nauja koalicija, ji turėtų šiek tiek mažiau – 75 balsus.
ELTA primena, kad įtampa dabartinėje koalicijoje padidėjo po to, kai dalis valdančiųjų partnerių Seime nepalaikė Kapčiamiesčio karinio poligono steigimo.
Kritiką dabartinei koalicijai su „Nemuno aušra“ ne kartą yra išsakę kai kurie LSDP nariai, pastaruoju metu socialdemokratų darbą su „aušriečiais“ vis dažniau sukritikuodavo ir šalies vadovas G. Nausėda.
(be temos)
(be temos)
(be temos)