Politologai: artėjant rinkimams politikai renkasi pensininkus, o ne mokytojus

Daug diskusijų keliantis 2020 m. biudžetas sudaromas, siekiant mobilizuoti rinkėjus prieš vyksiančius Seimo rinkimus, todėl, pasak ekspertų, politikams prioritetu tampa pensininkai, sudarantys didžiausią balsuojančiųjų dalį, o ne vis garsiau apie vangiai sprendžiamas problemas švietimo sektoriuje kalbantys mokytojai ar dėstytojai.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas įsitikinęs, kad Vyriausybės pozicija nedidinti mokytojų ir dėstytojų atlyginimų atspindi valdžios požiūrį, kad švietimo sektorius nėra prioritetinė sritis.

„Tai atspindi Vyriausybės požiūrį, kad švietimas nėra prioritetinė sritis, nes biudžeto ištekliai visada yra ir bus riboti, pagrindinis klausimas, kas laikoma svarbiausiais dalykais, kuriems reikia skirti finansavimą. Kartu tai yra turbūt ir pripažinimas, kad šios Vyriausybės programoje ir rinkimų kampanijos metu išsakyti pažadai, ne tik susiję su finansavimu, bet ir su pertvarkomis, liko neįgyvendinti“, – Eltai teigė R. Vilpišauskas.

Politologas taip pat mano, kad tikimybė, jog konsensusas bus atrastas ir Vyriausybei pavyks išpildyti savo pažadus dėl mokytojų atlyginimų didinimo, menka. Pasak R. Vilpišausko, valdančiųjų prioritetas – prieš artėjančius Seimo rinkimus didinti finansavimą aktyviausiai rinkėjų daliai – pensininkams.

„Neatrodo, kad būtų didelė tikimybė, jog švietimui finansavimas pastebimai padidėtų, nes atrodo, kad ir valdantiesiems, ir prezidentui labiau rūpi kitos visuomenės grupės, kurios galbūt laikomos politiškai svarbesnėmis“, – savo įžvalgomis dalinosi profesorius.

R. Vilpišauskas teigia, kad 2020 m. biudžetas neatsitiktinai orientuotas į pensininkus. Pasak politologo, vyresnio amžiaus žmonės yra aktyviausia rinkėjų grupė, todėl ir Vyriausybė yra suinteresuota jiems padėti pirmiausiai.

„Klausimas, ar atsitiktinumas yra tai, kad šios grupės taip pat yra ir aktyviausios rinkėjų grupės rinkimų metu. Klausimas, ar tai yra sutapimas, kad apie juos dabar galvojama daugiausiai“, – svarstė politologas.

Klausimas, ar tai yra sutapimas, kad apie juos dabar galvojama daugiausia.

Pasak R. Vilpišausko, diskutuojamas biudžeto projektas rodo, kad Vyriausybei greičiausiai nepavyks įgyvendinti struktūrinių pokyčių, kurie padėtų rasti daugiau finansinių išteklių.

„Man atrodo, kad tai jau yra tam tikras pripažinimas, jog šiai Vyriausybei per visą kadenciją turbūt ir nepavyks įgyvendinti tų struktūrinių pokyčių, kurie galėtų padėti rasti finansinių išteklių pačių sistemų viduje. Tiek kalbant ir apie švietimą, tiek ir apie sveikatos apsaugą“, – sakė R. Vilpišauskas.

TSPMI profesorius teigia, kad prognozės švietimo sistemai ilgalaikėje perspektyvoje yra ganėtinai niūrios. Pasak politologo, ir toliau didės atskirtis tarp įstaigų, gebančių tikslingai panaudoti ribotą finansavimą, ir tų, kurios nesugeba efektyviai panaudoti skirtų lėšų.

„Tai gali būti pagrindinė bėda, kad toliau augs ir dabar jau nemenka atskirtis tarp kokybiškai dirbančių švietimo įstaigų ir nemažos dalies tų (įstaigų. – ELTA), kurios tiesiog mėgina išgyventi“, – sakė politologas.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis taip pat įsitikinęs, kad 2020 m. Vyriausybės biudžeto projektas yra nukreiptas į aktyviausią rinkėjų masę – pensininkus. Pasak profesoriaus, būtent vyresniojo amžiaus žmonių balsas ateinančiuose Seimo rinkimuose gali būti lemiamas.

„Vertinu šitą biudžetą kaip biudžetą, kuris nukreiptas į pagrindinę rinkėjų masę. Mūsų visuomenė yra senstanti visuomenė, dominuoja vyresni žmonės, ir pensininkų balsas rinkimuose, ko gero, gali tapti lemiamas daugeliui partijų. Todėl ir Seimas bei Vyriausybė biudžetą planuoja taip, kad paremtų arba nupirktų pagrindinius rinkėjus“, – Eltai teigė L. Bielinis.

Pasak L. Bielinio, tokie trumpalaikiai sprendimai rodo, kad Vyriausybei trūksta strateginio mąstymo, o tai, tvirtino profesorius, užkerta kelią siekti ilgalaikių pozityvių rezultatų.

„Manau, kad Vyriausybė neturi strateginio mąstymo įgūdžių ir apskritai suvokimo, kas yra strateginis valstybės raidos matymas. Jie klimpsta trumpalaikiuose taktiniuose klausimuose, vykdydami trumpalaikius žingsnius. Tai nepadės Vyriausybei pasiekti pozityvaus rezultato“, – apibendrino politologas.

ELTA primena, kad pastarąją savaitę Švietimo ir mokslo komitete, kuriame valdantieji turi daugumą, nebuvo pritarta kitų metų Vyriausybės biudžetui. Skirstant 2020 m. valstybės biudžetą, išsiskyrė Vyriausybės ir Seimo nuomonės dėl finansavimo švietimui.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

šaltas išskaičiavimas

šaltas išskaičiavimas portretas
pažadėk daugiau už kitus ir būsi favoritu, sena patikrinta shema. Retas Pensininkas kuris blaiviai mąsto.

Anonimas

Anonimas portretas
Gerb. ir Jus busite pensininku, nepamirskite. Bet kai darbo stazas 44 metai ir 300 pensija, tai atsiprasau. Nepamirskite, kad jus senyn, bet ne jaunyn einate. Gerai kad tokiose pareigose esat ir atlyginima gera kraunat. Tokiu nedaug. Atkreipti demesi i zmogu butina, be zmoniu nera valstybes.

Cha cha cha

Cha cha cha portretas
Tik už konervatorius reikia balsuot.jie mudu ir jusu ateitis
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių