Į rinkimus – per teismą

Prieš ketverius metus po pirmo turo naujokų Seime buvo netgi daugiau nei dabar – 22. Beveik trečdalis jų – iš Laisvės partijos. Tai suprantama: nauja partija – nauji ir politikai.

Remiantis tokia pat logika dabar daugiausia Seimo naujokų turėtų būti šių rinkimų debiutantėse – „Nemuno aušroje“ (NA) ir Demokratų sąjungoje „Vardan Lietuvos“. Tačiau taip nėra: nors šios partijos naujos, nemažai jų narių jau yra laimę bandę ne su viena kita.

Naujas vardas Seime – „Nemuno aušra“, bet tarp penkiolikos iškovojusių mandatą šeši jį jau turėjo kaip kitų partijų atstovai. Tik vienam – Robertui Puchovičiui NA – lig šiol vienintelė partija biografijoje. 34-erių Seimo debiutantas – NA vicepirmininkas, šių rinkimų į Seimą partijos štabo vadovas. Kandidatavo ir vienmandatėje, bet į finalą nepateko.

Jis vadovauja UAB „Tvari statyba“. Savo biografijoje nurodo studijavęs verslo vadybą, bet studijų nebaigęs.

Seime naujokai bus ir NA atstovaujantys trijų savivaldybių vicemerai. Kelmės rajono vicemerui 66-erių Kęstučiui Biliui dėl teisės kandidatuoti teko net kreiptis į teismą. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo panaikinusi jo registravimą kandidatu į Seimą motyvuodama, kad jis nenurodė bendradarbiavęs su KGB, bet teismas šį sprendimą panaikino. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, K. Bilius KGB atliko pagalbines-ūkines funkcijas, o toks asmuo negali būti laikomas kadriniu šios tarnybos darbuotoju. Tačiau pats K. Bilius tvirtina niekada nedirbęs KGB ir su juo neturėjęs jokių kontaktų, o iš Ypatingojo archyvo gautą jo asmens kortelę politikas vadina klastote ir žadėjo dėl to kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

K. Biliui NA buvo skyrusi ir vienmandatę apygardą, bet čia jis liko trečias ir kovos nebetęs. Jo politinėje biografijoje – net kelios ir ideologiškai gana skirtingos partijos: ne tik „Laisvė ir teisingumas“ (LT), bet ir Laisvės sąjunga (liberalai), Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga.

Pagal išsilavinimą jis – geografijos ir fizinio lavinimo mokytojas, yra vadovavęs sporto organizacijoms, verslui, o vicemeru pirmą kartą tapo 2011-aisiais.

Kitai vicemerei – Šilutės rajono – 56-erių Daivai Žebelienei, ilgametei šio rajono tarybos narei ir buvusiai merei, NA – trečia partija. Ji buvo „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) narė, bet 2013 m. šią partiją išmainė į socialdemokratų. Nepraėjus nė metams, paliko ir juos. Anuomet ji tikino dabar jau sieksianti politinės veiklos, nereguliuojamos jokios politinės partijos, į savivaldybės tarybą kandidatavo su visuomeniniu komitetu. Tačiau vėl persigalvojo ir tapo partijos, šįsyk NA, nare.

Beje, šių Seimo rinkimų antrajame ture vienmandatėje apygardoje ji varžysis su taip pat buvusiu bendrapartiečiu socialdemokratu, dabar Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovu Zigmantu Balčyčiu.

Pagal išsilavinimą D. Žebelienė – pradinių klasių mokytoja, turi vadovavimo patirties versle, o pastaruosius trylika metų – vietos valdžioje.

Į Seimą su NA išrinkta ir Klaipėdos miesto savivaldybės vicemerė 53-ejų Lina Šukytė-Korsakė, anksčiau – TT ir LT narė. Tačiau ji dar turi galimybių laimėti mandatą ir vienmandatėje apygardoje, kur į finalą išėjo net kiek lenkdama Klaipėdos eksmerą Vytautą Grubliauską, kuris, beje, jau taip pat turi mandatą, nes į Seimą pateko su socialdemokratų sąrašu.

L. Šukytė-Korsakė turi visuomenės sveikatos, slaugos ir inovatyvių technologijų verslo vadybos diplomus, daug metų dirbo Klaipėdos universitetinės ligoninės biomedicinos technologe, vienos konsultacinės klinikos direktoriaus pavaduotoja, yra dėsčiusi Klaipėdos universitete.

Kliūtys: Kelmės rajono vicemerui 66-erių K. Biliui dėl teisės kandidatuoti teko net kreiptis į teismą. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Pomėgis – pavasaris

Tarp „aušriečių“ Seimo naujokų yra ir daugiau savivaldybininkų iš pajūrio. Ūkininkas 61 metų Vytautas Jucius – Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys, prieš kelerius metus – mero patarėjas. Dešimt metų jis buvo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio padėjėjas-sekretorius. Anksčiau jis priklausė „Laisvei ir teisingumui“, o sovietmečiu buvo komunistų partijos narys.

V. Jucius, ko gero, bus pirmas parlamentaras, turintis artilerininko išsilavinimą – tokią ir istorijos mokytojo profesiją jis įgijo Sverdlovsko aukštojoje karinėje mokykloje.

Dar vienas Šilalės rajono savivaldybės tarybos narys, buvęs mero patarėjas 69-erių Petras Dargis – pensininkas. Daug metų žurnalistu dirbęs politikas taip pat anketoje nurodo buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys. 35-erius metus buvo nepartinis, o šiemet prisijungė prie „aušriečių“. Beje, jam rinkėjai buvo tikrai palankūs: iš 30 vietos pakėlė iki tryliktos, ir tai garantavo jam Seimo nario mandatą.

Parlamente debiutuos ir Radviliškio miesto vietos veiklos grupės pirmininkas 44-erių Mantas Poškus. Jis kovojo ir vienmandatėje, bet liko trečias.

M. Poškus daug metų buvo Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro vedėjo pavaduotojas, anksčiau dirbo pagal išsilavinimą – kūno kultūros mokytoju. Jis – karys savanoris, policijos rėmėjas.

Įdomi jo politinės biografijos detalė – iki praėjusių metų beveik dešimtmetį buvo konservatorius. Pasirodo, ir ši partija – NA kadrų kalvė.

Konservatorius buvo, bet prieš dvylika metų šią partiją paliko dar vienas į Seimą su NA išrinktas debiutantas – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro mokytojas ir Tranzito paslaugų ir logistikos centro direktorius 53-ejų Dainius Varnas. Vėliau jis priklausė „Laisvei ir teisingumui“.

Katalikų teologijos ir viešojo administravimo išsilavinimą turintis „aušrietis“ – Šv. Jokūbo kelio draugų asociacijos valdybos narys. Jo pomėgis – bene rečiausias: nurodė mėgstantis ne tik džiazą ir keliones, bet ir… pavasarį. Jis sukaupęs bene kukliausius iš visų Seimo naujokų turtus – 4 tūkst. eurų. D. Varnas varžėsi ir vienmandatėje, bet liko trečias.

„Orlen Lietuva“ gamybos operatorius 31 metų Martynas Gedvilas taip pat bandė laimėti mandatą ir vienmandatėje, bet nepavyko. Kaip ir daugelis iš NA sąrašo, buvo „tvarkietis“, paskui, daliai su R. Žemaitaičiu priešakyje įsiliejus į LT, tapo šios partijos nariu, o dabar kartu su juo susibūrė į NA.

Seimo debiutantas – krašto apsaugos savanorių pajėgų karys. „Stiprus pomėgis sportui, aktyviam ir sveikam gyvenimui paskatino padėti žmonėms sporto, mitybos klausimais, motyvuoju žmones pakeisti kūno formas ir sutvirtėti“, – apie savo laisvalaikio pomėgius rašo M. Gedvilas. Klaipėdos verslo aukštojoje mokykloje jis yra baigęs teisės studijas.

Prieš ketverius metus po pirmo turo naujokų Seime buvo netgi daugiau nei dabar – 22.

Partiniai turistai

Kiti šeši iš NA laimingųjų sąrašo į Seimą grįžta, tik su nauja iškaba. Dabartinis „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis anksčiau buvo TT, paskui LT pirmininkas. Be Seimo jis išbuvo neilgai: kad išvengtų apkaltos, Konstituciniam Teismui dėl jo antisemitinių pareiškimų pripažinus jį sulaužius Seimo nario priesaiką ir pažeidus Konstituciją, šią gegužę pats atsisakė mandato. Parlamente dirbo nuo 2009-ųjų.

Čia trečią kadenciją toliau dirbs anksčiau viena ryškiausių Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovių buvusi 48-erių Agnė Širinskienė. Beje, aršiais pasisakymais garsėjanti politikė laisvalaikiu kolekcionuoja rožes, sodininkauja, siuvinėja ir keliauja.

Dabar „aušrietis“ 63-ejų Artūras Skardžius Seime bus jau šeštą kadenciją, tik vis su kita partija. Jis buvo Naujosios sąjungos (socialliberalų), paskui – Socialdemokratų partijos (LSDP) narys. 2017 m., po šios skilimo, tapo „socialdarbiečiu“, po trejų metų prisijungė prie Darbo partijos, o dar po dvejų vėl grįžo pas socialdemokratus, bet tik… keturioms dienoms, mat sakėsi greitai supratęs, kad jie pasikeitė.

Seime toliau dirbsiantis 58-erių Aidas Gedvilas – buvęs „darbietis“. Šią kadenciją jis pagarsėjo ir tuo, kad per COVID-19 pandemiją ne kartą viešai skleidė klaidinančią informaciją apie vakcinas, o 2021 m. rugpjūtį sakė kalbą nesankcionuotame mitinge prie Seimo, kuris vėliau virto riaušėmis.

Po dviejų kadencijų pertraukos Seime vėl bus ir 56-erių Saulius Bucevičius. Jo partinė biografija – plataus politinio spektro: buvo „darbietis“, paskui – Liberalų sąjūdžio narys, ši partija net iškėlė jį į Akmenės merus, buvo šio rajono tarybos narys, bet paskui grįžo pas „darbiečius“.

57-erių Raimondas Šukys grįžta į Seimą po dvylikos metų. Dabar Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorius taip pat priklausė daug partijų: Nepartinių judėjimui „Rinkimai 96“, Liberalų sąjungai, Liberalų ir centro sąjungai, Žaliųjų partijai. Yra buvęs ne tik Seimo nariu, bet ir vidaus ir sveikatos apsaugos ministru.

Išsilavinimas: I. Vėgėlė – vienas iš nedaugelio Seimo debiutantų, turintis daktaro mokslo laipsnį. / L. Balandžio / BNS nuotr.

Naujoko – nė vieno

Pirmą kartą Seimo rinkimuose kandidatavo ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, bet naujas tik pavadinimas, o ne šios partijos nariai. Tad lengva paaiškinti, kodėl čia nėra nė vieno Seimo naujoko: jos branduolys susitvėrė iš atskilėlių nuo LVŽS ir kelių kitų partijų parlamentarų.

Tarp aštuonių pagal sąrašą jau patekusių į parlamentą vienintelis Virginijus Sinkevičius į jį grįžta po pertraukos. Buvusį Europos Komisijos narį, šiemet išrinktą į Europos Parlamentą (EP) politiką rinkėjai iš paskutinės vietos pakėlė į šeštą. Jis žada atsisakyti europarlamentaro mandato, jei jam būtų skirtas ministro postas.

Garsi ekonomistė, buvusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė 46-erių Jekaterina Rojaka Seimo nario priesaiką davė tik šios liepos viduryje: ji pakeitė į EP išrinktą „valstietį“ Aurelijų Verygą. Ji praėjusiuose rinkimuose kandidatavo su LVŽS sąrašu, bet, pagaliau priėjus jos eilei, nutarė jungtis prie „Vardan Lietuvos“. Kandidato į Seimą anketoje dabar ji nurodė nesanti ir nebuvusi jokių politinių organizacijų nare.

Beje, tarp jos laisvalaikio pomėgių nurodyti ir tokie: ekonomika ir finansai, technologijos, nardymas.

LVŽS tarp savo vos šešių mandatų savininkų turi du naujokus – 69-erių ilgametį Ignalinos merą, vėliau europarlamentarą Bronį Ropę ir 49-erių Mykolo Romerio universiteto profesorių advokatą, šiemet kandidatavusį į prezidentus Igną Vėgėlę. „Valstiečiai“ tikrai nustebino savo rinkėjus, pirmu numeriu iškeldami COVID-19 pandemiją bandžiusį suvaldyti pagal išsilavinimą mediką Aurelijų Verygą, o paskutiniu – antivakserių simbolį. Tačiau rinkėjai jį iš paskutinio sąraše pakėlė į antrą vietą, ir tai didžiausias šuolis tarp visų partijų kandidatų. Nors dabar I. Vėgėlė nepriklauso jokiai partijai, jų nariu yra buvęs, tiesa, seniai: 1994–2007 m. buvo krikščionis demokratas.

I. Vėgėlė – vienas iš nedaugelio Seimo debiutantų, turintis daktaro mokslo laipsnį.

Tik du naujokus tarp aštuoniolikos jau laimėjusių mandatų turi ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) – 70-ies buvusį EP narį Liudą Mažylį ir ministrės pirmininkės patarėją sistemų analizės klausimais, buvusį Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoją 53-ejų dr. Raimondą Kuodį.

Garsų ekonomistą į Seimą tikrąja to žodžio prasme nukėlė rinkėjai: reitinguodami jo turėtą 107-ą vietą jie pakeitė į 17-ą. Tačiau R. Kuodis – ne kokia nors kviestinė žvaigždė: jis konservatorius nuo 1993-iųjų.

Tarp „aušriečių“ Seimo naujokų yra ir daugiau savivaldybininkų iš pajūrio.

Beje, 2020-aisiais konservatoriai po pirmo turo turėjo keturis Seimo debiutantus. Tiesa, ir mandatų buvo laimėję daugiau – 33.

Įžymybių desantas

Visas garsių žmonių desantas į Seimą ateina su LSDP. Ryškiausia žvaigždė – 40-metė Lietuvos olimpietė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, kuri, galima sakyti, tiesiai iš Paryžiaus olimpinių įkopė į Lietuvos politinį olimpą – tapo Seimo nare. Tiesa, olimpinė ir pasaulio čempionė anketoje rašo nesanti ir nebuvusi politinių organizacijų narė.

Tą patį deklaravo ir kita visuomenei gerai žinoma Seimo debiutantė – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, Europos profesinių sąjungų konfederacijos viceprezidentė 43-ejų Inga Ruginienė. Profsąjungos narė, aktyviai kovojanti už darbuotojų teises, Socialdemokratų frakcijai tikrai labai tinka. Jai LSDP buvo skyrusi ir vienmandatę apygardą, bet joje ji liko tolokai nuo lyderių.

Beje, pagal išsilavinimą ji pirmiausia tapo miškų ūkio valdymo bakalaure, paskui – visuomenės sveikatos ir darbo teisės magistre. Laisvalaikiu keliauja ir tapo.

Tik šiemet socialdemokratu tapęs 65-erių Saulius Čaplinskas – taip pat visuomenei gerai pažįstamas. Buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas visuomenės informavimo priemonėse nuolat dalijasi savo žiniomis ir patyrimu apie užkrečiamas ligas, ypač daug įžvalgų iš jo išgirdome siaučiant COVID-19 pandemijai. Jis – įvairių tarptautinių sveikatos organizacijų ekspertas, medikų draugijų, mokslinių žurnalų redkolegijų narys, visuomenininkas.

S. Čaplinskas kandidatavo ir vienmandatėje, bet liko trečias.

Rašytojas, žurnalistas ir etiketo specialistas 54-erių Giedrius Drukteinis taip pat gerai žinomas visuomenei. Jis – UAB „Reichmann Communications“ direktorius. Su socialdemokratais susisiejo prieš ketverius metus, kaip jų kandidatas išrinktas Jurbarko rajono savivaldybės tarybos nariu. Dabar kandidatavo ir vienmandatėje, bet liko trečias. Apie savo pomėgius jis parašė taip: „Neturiu.“

Tikras: vienas iš dviejų konservatorių naujokų Seime – garsus ekonomistas R. Kuodis. Bet jis nėra kokia kviestinė žvaigždė – konservatoriams priklauso nuo 1993-ųjų. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Laimėjo pirmame ture

Su socialdemokratais į Seimą pateko ir Marijampolės savivaldybės tarybos narys 38-erių Tadas Prajara, jis dar varžysis ir vienmandatėje antrame ture. Pagal išsilavinimą – agronomas, dirba „Baltic Agro“ vadybininku, yra nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkas. Nuo ne vieno debiutanto, ir ne tik socialdemokratų, jis skiriasi tuo, kad nėra koks nors prieš rinkimus prisikviestas naujokas – šioje partijoje jau dešimt metų.

Nors socialdemokratai į sąrašą ir prisikvietė nemažai žvaigždžių, ryškiausia jų reikėtų laikyti plačiajai visuomenei kol kas gal net nežinomą Joniškio rajono savivaldybės vicemerę 48-erių Vaidą Aleknavičienę – ji sugebėjo laimėti Seimo mandatą jau pirmame ture. Tą pavyko padaryti dar septyniems, bet jau gerai žinomiems politikams. Beje, patys socialdemokratai V. Aleknavičienę sąraše buvo įrašę tik 32-ą.

Socialdemokratė po kitas partijas nesiblaškė – LSDP ji priklauso jau aštuoniolika metų. Pagal išsilavinimą – anglų kalbos mokytoja, edukologė, yra baigusi ir socialinio darbo studijas. V. Aleknavičienė – Mykolo Romerio universiteto lektorė, Joniškio žemės ūkio mokyklos mokytoja ir projektų vadovė, Joniškio trečiojo amžiaus universiteto dėstytoja savanorė, Joniškio parapijos „Carito“ savanorė, Joniškio vietos veiklos grupės vadovė, Rotary klubo narė.

Įdomus ir jos hobis: šalia knygų ir sporto ji nurodė užsienio kalbų mokymąsi. Tai duoda rezultatų – vicemerė nurodė mokanti daugiausia iš visų debiutantų kalbų: anglų, italų, norvegų, portugalų, vokiečių.

Beje, kyla pavojus, kad Joniškis liks be valdžios. Į Seimą išrinkta ne tik vicemerė, bet Liberalų sąjūdžio sąraše buvęs dabar Joniškio rajono meras 55-erių Vitalijus Gailius. Jis parlamentaru jau yra buvęs 2012–2019 m. Beje, kiti septyni išrinkti liberalai – šios kadencijos Seimo nariai.

Rinkėjams reitingavus

Su socialdemokratų sąrašu į Seimą po trylikos metų pertraukos grįžta buvęs Klaipėdos meras ir buvęs liberalas, garsus džiazo muzikantas 67-erių Vytautas Grubliauskas.

Po vienos kadencijos pertraukos grįžta ir 72-ejų Rimantas Sinkevičius, dabar laikinai pakeitęs savo sūnų Mindaugą Jonavos mero poste, kurį šis prarado dėl vadinamojo čekiukų skandalo. Jis į Seimą pateko rinkėjams reitingavus, mat iš 55-os vietos pakilo į 18-ą.

Dar įspūdingesniam šuoliui – iš 140-os vietos į 19-ą rinkėjai pastūmėjo 2012–2020 m. Seime dirbusį dabar 63-ejų Liną Balsį. Jis – buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės atstovas spaudai ir buvęs LRT korespondentas Briuselyje.

Nors kol kas pirmas už brūkšnio, rinkėjams reitingavus neabejotinai mandatą gaus ir Trakų rajono savivaldybės tarybos narys 43-ejų Antanas Nedzinskas, Seime jau buvęs su pramogų atstovų Tautos prisikėlimo partija. Tiesa, labiausiai jis pagarsėjo atšokęs savo vestuves su bendrapartiete, nors tai, kaip vėliau paaiškėjo, tebuvo rinkimų triukas.

A. Nedzinskas savo biografijoje nurodo: „Nemoku užsienio kalbų“, o jo pomėgiai tokie: „Džiaugtis žmonėmis ir gyvenimu.“