Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės, doc. dr. Margaritos Šešelgytės teigimu, G. Nausėda tęsi savo rinkimų kampanijos metu duotą pažadą – būti matomas tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.

„Ką jis ir sakė, kad jis bus bendraujantis, besitariantis, tai tas įvaizdis kol kas nesubliūško – panašu, kad yra to atvirumo daug daugiau negu buvo ir su įvairiomis grupėmis bendravimo, ir su politikais tas atvirumas bendraujant matosi ryškiau. Aktyvumas užsienio politikoje irgi matosi: daug kelionių, daug vizitų, daug susitikimų, skambūs žodžiai. Taigi, to aktyvumo yra“, – Eltai sakė M. Šešelgytė.

Jai antrino ir profesorius, politikos ekspertas Ramūnas Vilpišauskas, atkreipęs dėmesį į suintensyvėjusias diskusijas apie tai, ko reikia Lietuvai, siekiant gerovės valstybės. Tai, pasak jo, – G. Nausėdos indėlis.

„Manau, kad (G. Nausėda. – ELTA) susikūrė aktyvaus prezidento įvaizdį ir prezidento, kuris nori skirti daug dėmesio ne tik užsienio politikos reikalams, ką įpareigoja Lietuvos Konstitucija, bet ir socialiniams, ekonominiams klausimams šalies viduje. Suintensyvintos diskusijos apie tai, kas yra gerovės valstybė – ką ji reiškia ir kokios reikia Lietuvai. Tai iš esmės yra prezidento Nausėdos indėlis į Lietuvoje vykstančias viešas diskusijas“, – kalbėjo R. Vilpišauskas.

Tuo tarpu Lietuvos karo akademijos (LKA) docentas Giedrius Česnakas išskyrė G. Nausėdos aktyvumą užsienio politikoje. Bene labiausiai įsiminęs ir kontroversiškai visuomenėje vertintas prezidento siekis, pasak jo, buvo dialogo su kaimynine Baltarusija vystymas.

„Jeigu kalbame apie užsienio politiką, tai yra matomas (G. Nausėdos. – ELTA) noras intensyvinti santykius su Baltijos šalimis – su Latvija, Estija ir matome, kad buvo atsakomasis Latvijos prezidento vizitas, kas rodo tam tikrą santykių intensyvėjimą. Aišku, labiausiai diskutuotinas atvejis yra dėl santykių su Baltarusija gaivinimo ir jis yra kritikuojamas būtent konservatorių Lietuvoje, kurie pasisako labai radikaliai, kad negali būti jokių čia santykių atnaujinimų. Manau, kad prezidentas mąsto strateginiam lygmeny, vertindamas ir Rusijos faktorių – Rusijos spaudimą Baltarusijai ir ES išsakytas pozicijas Baltarusijos atžvilgiu, švelnėjimą tam tikrą“, – Eltai sakė G. Česnakas.

Visi Eltos kalbinti politikai atkreipė dėmesį, kad šalies vadovo aktyvioje veikloje kartais stokojama kokybiško politinio turinio. VU TSPMI direktorės teigimu, artėjantis 2020 metų biudžeto svarstymas Seime galėtų būti gera proga G. Nausėdai parodyti tvirtą savo nuomonę.

„Kaip ir daug analitikų spėjo, ir tai kol kas nepaneigta, kad gali būti daug veiklos, bet neaišku, ar bus turinio. Tai, ko gero, ir ryškėja – to turinio kol kas dar trūksta. Galima sakyti, kad 100 dienų nėra daug ir galbūt tas turinys dar pasimatys, bet, sakyčiau, dabar daug aktyvumo, daug bendravimo, bet turinys dar neryškėja. Iš vidaus politikos perspektyvos, tai, ko gero, biudžeto svarstymas bus labai svarbus lūžis, kada gali pasimatyti, ar iš tiesų yra to tvirtumo, stuburo ir norėjimo kažkokį turinį savo pasakyti, ar tik bendravimas su politikais, atvirumas ir panašiai“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.

Kol kas to politikos turinio, kalbant apie prezidento aktyvumą, iš tiesų galima pasigesti, nes iki galo nėra aišku, kaip jis įsivaizduoja gerovės valstybės įtvirtinimo Lietuvoje tolesnius žingsnius.

R. Vilpišausko nuomone, Prezidentūra paskubėjo po rinkimų viešai paskelbti, kad G. Nausėda aktyviai dalyvaus performuojant Ministrų kabinetą, nes galiausiai to aktyvumo rezultatų, pasak politologo, nebuvo daug.

„Galiausiai to aktyvumo rezultatų nebuvo daug ir jie tiesiog atsispindi politinių galių balanse – natūralu, kad valdantieji Seime visų pirma sprendžia, kas dirbs ministrais, ir nuo jų daugiausia priklauso. Prezidento galios šiuo požiūriu yra ribotos ir būtinas intensyvus darbas, bendravimas su kitais pagrindiniais politiniais veikėjais Lietuvoje tam, kad būtų galima pasiekti kažko. Jei nebūtų kalbėta apie tą aktyvų dalyvavimą, galbūt po to mažiau ir būtų kritikos dėl kai kurių ministrų pasitraukimo iš Vyriausybės ar kitų tapimo ministrais“, – teigė R. Vilpišauskas.

G. Česnako nuomone, šalies vadovas galėtų būti griežtesnis, vertindamas mokesčių perskirstymo siūlymus bei siekti ekonominio balanso.

„Jo komanda įvaizdžiui kurti yra labai didelė, stipri ir į tai labai daug investuojama. Pačių pasiūlymų su gerovės valstybės kūrimu ir mokesčių perskirstymu susilaukia labai daug kritikos ir, finansiškai, ekonomiškai žiūrint, tikrai yra kvestionuotinų dalykų, ir prezidentas galėtų geriau atlikti funkciją – subalansuoti ir būti šiek tiek aktyvesnis ar bent jau griežtesnis“, – kalbėjo LKA docentas.

G. Nausėdos Gerovės valstybės idėja kol kas pateikiama dažniausiai per pensijų didinimo prizmę, atkreipė dėmesį R. Vilpišauskas. Jo teigimu, viešai pateiktuose šalies vadovo siūlymuose trūksta konkretumo ir platesnio detalizavimo.

„Kol kas to politikos turinio, kalbant apie prezidento aktyvumą, iš tiesų galima pasigesti, nes iki galo nėra aišku, kaip jis įsivaizduoja gerovės valstybės įtvirtinimo Lietuvoje tolesnius žingsnius. Gana akivaizdu, kad tai nėra vien didesnės pensijos. (...) Mažai kas gerovės valstybę šitaip supranta ir dažnai ši sąvoka interpretuojama daug plačiau. Kol kas šiuo klausimu trūksta turinio, ir tas noras būti aktyviam gal ir kiek pakišo koją, nes tie pirmieji viešai pateikti siūlymai, susiję su gerovės valstybės idėjos įgyvendinimu, atrodo kiek fragmentiški“, – tvirtino R. Vilpišauskas.

Kritikos G. Nausėda, pasak G. Česnako, galėtų sulaukti ir dėl santykių su Vyriausybe.

„Manau, kad prezidentą galima labiausiai kritikuoti dėl galbūt griežtumo trūkumo Vyriausybės atžvilgiu, arba tam tikru nuolaidžiavimu, nes jis buvo kritikuotas tiek dėl Europos komisaro skyrimo, tiek dėl pernelyg gero sugyvenimo su Vyriausybe, kur gali būti kritikos tiek dėl finansų, tiek dėl ekonominės politikos ir naujų mokesčių įvedimo arba perskirstymo. Čia, akivaizdu, kad tos lyderystės prezidento šiek tiek mažoka, o tai liečia žmones, ir tas pasirinktas primityvus perskirstymo metodas, nežinau, ar ilgainiui duos tą naudą, kurios tikisi prezidentas“, – teigė LKA docentas.

Prezidentas G. Nausėda pareigas pradėjo eiti liepos 12 d. Šią savaitę sueina šimtas dienų nuo naujojo šalies vadovo darbo pradžios. Antradienį šios sukakties aptarimui prezidentas organizuoja spaudos konferenciją.