„Akivaizdu, kad kiekvienam yra savas žaidimas. Galbūt tie kažkokie super aukšti standartai yra mūsų visų įsivaizdavimas, svajonė, bet tai nėra Seimo realybė“, – BNS ketvirtadienį sakė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Balsuojant dėl keturių atskirų nusikalstamos veikos epizodų, nė už vieną nesurinkta privalomo mažiausio – 85 – Seimo narių balsų skaičiaus, kurio reikia mandatui panaikinti, kaskart pritrūko maždaug 10-ies balsų.

Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.

„Man sunku rasti labai kažkokį suprantamą paaiškinimą, nebent yra kažkokie užkulisiniai susitarimai, apie kuriuos mes nieko nežinome, – sakė politologė. – Sunku suprasti, kodėl po tokio teismo nuosprendžio Seimo nariams atrodo, kad žmogus turi išlaikyti parlamentaro mandatą, nes akivaizdu, kad jis net ir savo darbo vykdyti negalės.“

Savo ruožtu Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas balsavimą Seime vadino „absurdiška politine ir teisine situacija“.

„Reikėjo pasidomėti nuosprendžio turiniu“

Apeliacinis teismas nutartyje konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.

Anot teismo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.

Ar išvis Seime dar kas nors kelia klausimą, kokias žinutės yra siunčiamos visuomenei, kai traukiami susikompromitavę politikai?

„Panašu, kad Seimui teismų nuosprendžiai nėra jokios gairės, yra galvojama daugiau apie kažkokius visiškai kitus dalykus. Aš, tiesą sakant, galvoju, ar išvis Seime dar kas nors kelia klausimą, kokias žinutės yra siunčiamos visuomenei, kai traukiami susikompromitavę politikai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Opozicinės Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis po žlugusio balsavimo teigė, kad Apeliacinio teismo sprendimas nėra galutinis, jis taip pat teigia su juo nesutinkantis. Be kita ko, pirmos instancijos teismas buvo išteisinęs visus kaltinamuosius.

„Man sunku įsivaizduoti, kaip paskaičius nuosprendžio turinį ir epizodus, susijusius su ponu Gapšiu, kažkam gali kilti abejonių dėl, galų gale, moralinės etikos pusės. Taip, Seimas nėra teismas, bet jei Seimui imperatyvas yra tik tai, kad išsiskyrė teismų pozicijos ir kad dar nėra Aukščiausiojo Teismo pozicijos, o jie nejaučia pareigos pasižiūrėti patys, kokie duomenys fiksuoti nuosprendyje, tai aš keliu klausimą, kokia iš viso yra Seimo atsakomybė ir tos atsakomybės kartelė“, – teigė politologė.

„Labiau primena situaciją, kai reikia surasti nors kokį kabliuką, nors kokį pateisinimą, užsimerkiant prieš visai kitus dalykus, kurie yra ne mažiau svarbūs“, – pridūrė ji.

„Kristi žemiau nebelabai yra kur“

T. Janeliūno teigimu, politikai nesugebėjo padaryti „elementarių dalykų ir bando politizuoti reikalus net ten, kur negali būti jokio politizavimo“.

„Mūsų politikai žaidžia žaidimus ten ir tada, kada tie žaidimai neturėtų būti žaidžiami“, – sakė politologas.

Jis teigė abejojantis, kad šis skandalas gali dar labiau paveikti ir taip žemą pasitikėjimą valdžios institucijomis.

Kristi žemiau nebelabai yra kur, todėl kažkokio pokyčio apklausose gal mes nelabai ir matysime.

„Kristi žemiau nebelabai yra kur, todėl kažkokio pokyčio apklausose gal mes nelabai ir matysime. Bėda yra tai, kad Seimo nariai net nesupranta problemos, kokią kelia toks žemas pasitikėjimas apskritai ir periodiškai vis sugeba patvirtinti tą žemo pasitikėjimo priežastis“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

Anot jo, jei ir toliau pasitikėjimas valdžios institucijoms išliks toks žemas, didės nepasitikėjimas ir pačia valstybe.

„Toks atotrūkis labai pavojingas, nes visuomenė, kuri nepasitiki savo valdžios institucijomis, yra labai nelinkusi priimti daugelį valdžios siūlymų ar sprendimų. Pradedant nuo mokesčių, baigiant net ir sakykim pasirengimu ginti valstybę. Jei mes dabar kalbame apie visuotinį šaukimą, kaip būtinybę užtikrinti didesnį šalies saugumą, tai nepasitikėjimas valdžios institucijomis gali atsiliepti ir tokiems sprendimams“, – kalbėjo profesorius.

T. Janeliūno teigimu, dėl to gali sustiprėti ir radikalios jėgos.

„Radikalizmo potraukis visuomenėje po truputį auga jau kurį laiką, – kalbėjo politologas. – Kuo labiau nusiviliama oficialiomis valdžios institucijomis, tuo labiau yra ieškoma kažkokių alternatyvų. Jos gali būti įvairios – nuo pačių įvairiausių sąmokslo teorijų grupių socialinėse medijose iki radikalių politinių jėgų, kurios kritikuoja valdžią ir taip atliepia visuomenėje esantį nepasitikėjimą.“