Politologai: konservatorių prezidiumas neturėjo alternatyvų priimtam sprendimui

„Nelabai kitų alternatyvų konservatoriams liko, pamatyta, kad visokioms perkrovimo iniciatyvoms palaikymo nėra ir jo nėra ne tik tarp koalicijos partnerių, ne tik parlamentinėje frakcijoje“, – BNS penktadienį sakė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pranešus apie pirmalaikius Seimo rinkimus ir galimą Vyriausybės atsistatydinimą prasidėjo gana reikšmingas bruzdėjimas partijos skyriuose.

„Matėme gana realų pavojų, kad visa šita situacija, jeigu eskaluosis, jeigu nebus nusileista, ko gero, galėjo baigtis ir bandymu nuversti partijos pirmininką, tiesiog pasimatė, kad dabartinis partijos valdantysis elitas neturi kontrolės partijoje ir neturi to autoriteto, kad galėtų nubrėžti aiškią politinę kryptį partijoje. Ir tada priimtas vienintelis likęs sprendimas – atsitraukti ir apsimesti, kad čia nieko nenutiko“, – BNS teigė politologas.

„Jeigu reikėtų iliustracijos posakiui „daug triukšmo dėl nieko“, čia mes ir turėtume pilną jo iliustraciją – po ištisų savaičių dramų, diskusiją, nervų tampymo rėmėjams, koalicijos partneriams ir visiems kitiems, mes staiga grįžome į pradinį tašką“, – sakė jis.

Panašu, kad mes nebegalime pasitikėti, kai konservatorių Vyriausybė kalba apie atsistatydinimus.

I. Kalpoko teigimu, TS-LKD prezidiumo sprendimo formuluotės rodo bandymą grįžti į pradinį tašką visais įmanomais aspektais.

„Tarsi simboliškai bandant nuimti ir atsakomybę nuo Gabrieliaus Landsbergio, ir Ingridos Šimonytės, sakant, kad ir G. Landsbergiu mes labai pasitikime ir jis čia buvo nukautas nelygioje kovoje už skaidrinimą politikos, ir I. Šimonyte pasitikime, ir labai prašom, kad ji užtikrintų tęstinumą, nepaisant to, kad tas pats prezidiumas savo sprendimu ir buvo tą tęstinumą padėjęs po klaustuku. Iš tikrųjų tai labai įdomi situacija, kur, atrodo, bandoma apsimeti, tarsi nieko neatsitiko“, – svarstė politologas.

Anot jo, konservatorių veiksmai turės įtakos jų rinkėjams, net galimas dalies jų praradimas, nes „bet koks mėtymasis ir neužtikrintumas neišvengiamai verčia bent dalį rinkėjų permąstyti savo pasirinkimus“.

I. Kalpokas mano, kad būtų keista, jei ši situacija įtikintų ir nuramintų rinkėjus, net ir kalbant apie tikslinį konservatorių elektoratą. Pasak politologo, liberalesnių pažiūrų TS-LKD rinkėjai gali rinktis Liberalų sąjūdį, konservatyvesni – Nacionalinį susivienijimą.

Jo manymu, Vyriausybės krizė užsienio politikai didelės reikšmės neturėtų padaryti.

Politologo Mažvydo Jastramskio teigimu, TS-LKD prezidiumas pasirinktas kelias yra mažiausiai rizikingas.

„Tai tam tikra prasme jie neturi išeities, (...) manau, kad jie dabar skaičiuoja, jog mažiausiai jiems neigiamų pasekmių bus, kad jeigu vis dėlto išreikš pasitikėjimą premjere. Žinote, ne pirmas kartas, kai kalbėta apie atsistatydinimus, ir ministrai kalbėjo apie atsistatydinimus, ir tai neįvyko“, – BNS sakė politologas.

„Panašu, kad mes nebegalime pasitikėti, kai konservatorių Vyriausybė kalba apie atsistatydinimus“, – teigė jis.

Pasak jo, faktas, kad šiuo atveju žodžio nesilaikyta, nes premjerės buvo aiškiai pasakiusi, kad jeigu nebus pirmalaikių rinkimų, ji atsistatydins,  bet vėliau atsitraukė nuo šio pažado.

„Iš pradžių premjerė kalbėjo kaip asmuo, sakykime, o po to jau kalbėta apie tai, kad ji partijos yra deleguota, tai šitoj vietoj, net ir principas pasikeitė“, – atkreipė dėmesį M. Jastramskis.

„Bet šiaip aš manyčiau, kad tas pirmas drąsus konservatorių išėjimas dėl pirmalaikių rinkimų buvo, na, spėčiau, tokių labai trumpalaikių ad hoc emocijų padiktuotas. Tam tikra prasme jie įsivarė save į kampą, ir po to žiūrėjo, ką viešoji erdvė kalba“, – teigė politologas.

Anot jo, kai pirmalaikių Seimo rinkimų nepalaikė koalicijos partneriai liberalai ir „laisviečiai“, konservatoriai nutarė, kad nenori atrodyti kaip Vyriausybės griovėjai, juoba, kad maždaug trečdalis frakcijos narių balsavo prieš pirmalaikius rinkimus.

M. Jastramskis mano, kad pastarieji įvykiai turės įtakos rinkėjų požiūriui į Vyriausybę ir TS-LKD.

„Vyriausybės vertinimui, manau, gali atsiliepti. Aišku, pasitikėjimas ja ir taip nėra didelis, bet erdvės yra. Vyriausybe gali pradėti nepasitikėti, pavyzdžiui, liberalų rėmėjai – vien dėl tos priežasties, kad jie gali pradėti tapatinti Vyriausybę su konservatorių viražais tokiais, reitinguose gali atsilieti“, – tvirtino politologas.

Valdančiosios TS-LKD prezidiumas penktadienį nusprendė, kad nepaisant nepavykusio bandymo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus, I. Šimonytės Vyriausybė ir valdančioji koalicija turi dirbti toliau.

Šis posėdis sukviestas po to, kai Seimas atmetė ankstesnį jo siūlymą surengti šalyje pirmalaikius parlamento rinkimus, siekiant perkrauti visą politinę sistemą dėl neskaidrių išmokų savivaldoje.

Gegužės viduryje konservatorių vadovybė buvo nutarusi, kad jei pirmalaikiai rinkimai nebūtų surengti, jie svarstys Vyriausybės pasitraukimą. Mat kai kurie ministrai, anksčiau dirbę savivaldoje, buvo priversti aiškintis dėl išmokų panaudojimo pagrįstumo.

I. Šimonytė tuomet teigė, kad jei nebus priimtas sprendimas paleisti Seimą, ji po NATO viršūnių susitikimo trauksis iš pareigų, tačiau šią savaitę poziciją sušvelnino. Vyriausybės vadovė teigė, kadangi į šias pareigas ją delegavo partija, ši ir turi spręsti, ar jai atsistatydinti, ar dirbti toliau.

Valdančiosios koalicijos partneriai – Laisvės partija ir Liberalų sąjūdis – yra pareiškę, jog centro dešinės koalicija turėtų likti dirbti.