- Viktorija Smirnovaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasibaigus rinkimams į Europos Parlamentą (EP), politikos apžvalgininkai pripažįsta, kad dėl radikalių jėgų populiarumo augimo ateityje Europai gali kilti problemų, tačiau kol kas situacijos nereikėtų dramatizuoti. Kaip pažymi filosofas Gintautas Mažeikis, didžiausią įtaką Europos politinei krypčiai gali turėti pokyčiai Prancūzijos vidaus politikoje.
„Pati reikšmingiausia naujiena – kad Prancūzijoje laimėjo „Nacionalinio susivienijimo“ partija. (...) Būtent tai, kad prezidentas Makronas į tai sureagavo labai, sakyčiau, aikštingai – paskelbė paleidžiantis žemuosius rūmus ir skelbiantis naujus rinkimus – sukėlė mažų mažiausiai nerimą ES“, – Eltai teigė G. Mažeikis.
„Nesu tikras, ar Makrono elgesys nėra skubotas“, – sakė apžvalgininkas.
Pasak jo, būtent toks šalies vadovo elgesys gali turėti pasekmių Prancūzijos politinei raidai ilguoju laikotarpiu.
„Kažkokios revoliucijos, žiūrint į visą Europą, neįvyko – ji tapo truputį labiau grubi, labiau nacionalistinė, labai nemėgstanti migrantų, atvykėlių, nenorinti būtent šitos federalizacijos. (...) Kad tai būtų geri Lietuvai rezultatai – taip pasakyti negalima. Bet kad jie sukeltų grėsmes – gal tik ateityje. Žiūrėsime, kas vyks Prancūzijoje“, – sakė G. Mažeikis.
„Bendrai ultradešiniųjų balsų kiekis nekelia grėsmės U. Von der Leyen galimybėms vadovauti Europos Komisijai (EK) ir tokiu būdu ir Europos Sąjungai (ES)“, – pažymėjo politologas.
M. Šešelgytė: populistinės jėgos auga, bet EP rinkimų sudramatizuoti nereikėtų
Visgi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė, kalbėdama apie galimus radikalų pavojus Europai, akcentuoja „Alternatyvos Vokietijai“ pergalę.
„Ko gero, nereikėtų sudramatizuoti EP rinkimų kaip padarysiančių labai didelį poveikį Ukrainos klausimui, bet kas yra svarbu – bendra tendencija, kuri yra tokia, kad visgi radikalios populistinės jėgos auga. (...) Dabar tai, kad Ukraina nepralaimi, daug priklauso, aišku, nuo ukrainiečių, bet ir nuo Vakarų vienybės ir paramos. Ir jei ta vienybė pradės buksuoti, tai bus labai blogas signalas“, – Eltai teigė M. Šešelgytė.
„Alternatyva Vokietijai“ yra tam tikri nerimo ženklai. Bendrai turėtume daugiau kreipti dėmesį į tai, kas vyksta Europos valstybių viduje, nes EP rinkimai yra tam tikras signalas, kad (...) vėliau vyksiantys nacionaliniai rinkimai yra tam tikras didesnis nerimo šaltinis, kad didžiąją daugumą gali sudaryti tos radikalios dešinės atstovės“, – sakė apžvalgininkė.
M. Šešelgytė pripažįsta, jog įsigalėjus radikalioms populistinėms jėgoms, Europa gali atsidurti prie susiskaldymo slenksčio.
„Radikalių populistinių jėgų augimas Europoje būtų labai didelė katastrofa, jei tos jėgos ateitų į nacionalinius parlamentus ir gautų daugumas. Tai, tarkime, Prancūzija, ko gero, vienas to pavyzdžių. (...) 2027-aisiais Prancūzijoje vyks prezidento rinkimai – Prancūzija, visgi, yra svarbi valstybė, kalbant apie bendrą frontą remiant Ukrainą ir bandant kovoti dėl vakarietiškų vertybių“, – sakė M. Šešelgytė.
„Vokietija, galbūt, yra kitas pavyzdys – (...) ta partija „Alternatyva Vokietijai“ tikrai yra nerimą keliantis dalykas – ne tik dėl, vienas dalykas, Rusijos, kitas – dėl paramos Ukrainai. Bet tai apskritai nacionalistinė partija ir to Vokietijoje po Antro pasaulinio karo nėra buvę. Tai pačiai Vokietijos visuomenei yra labai rimtas signalas“, – teigia apžvalgininkė.
ELTA primena, kad sekmadienį vykusių EP rinkimų preliminarūs rezultatai parodė, kad Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje vėl ženkliai išaugo kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijų populiarumas.
Krašto dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) partija rinkimuose pralenkė Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo partiją. O Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas priėmė sprendimą paleisti parlamentą ir paskelbė apie naujus nacionalinius rinkimus, po to, kai jo partija pralaimėjo Marine Le Pen vadovaujamai krašto dešiniųjų „Nacionalinei sueigai“.
ES rinkimus savo šalyje taip pat laimėjo Italijos premjerės Giorgios Meloni vadovaujama „Italijos brolių“ (FdI) partija.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Karbauskiui bandant susitikti su V. Blinkevičiūte, su ja jau pasikalbėjo S. Skvernelis2
„Valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui daugiau nei mėnesį kviečiant socialdemokratų pirmininkę Vilija Blinkevičiūtę susitikti ir aptarti Seimo rinkimus, kairiajai partijai vadovaujanti europarlamentarė rado laiko apie politines persp...
-
G. Nausėda EVT ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti gynybos pramonę7
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje ketvirtadienį dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti Europos gynybos pramonę. ...
-
R. Karbauskis teigia, kad įtikino V. Blinkevičiūtę susitikti pokalbiui: ar politikė susiviliojo?8
Nuo pavasario kalbėtis dėl antrojo Seimo rinkimų turo vienmandatėse apygardose socialdemokratus kviečiantis „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako įtikinęs europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę susitikti. Politikas džiaugiasi,...
-
Lietuvos ir Ukrainos vadovai pasirašė susitarimą 10 metų bendradarbiauti saugumo srityje
Lietuvos ir Ukrainos prezidentai Gitanas Nausėda bei Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje pasirašė dvišalį susitarimą dėl bendradarbiavimo saugumo srityje. ...
-
E. Vaitkus pripažintas neteisėtai finansavęs savo prezidento rinkimų kampaniją7
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė, kad buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus šiurkščiai pažeidė Rinkimų kodeksą. ...
-
G. Nausėda teigia įvardinęs, ką matytų eurokomisaru: premjerė tai priėmė visai palankiai4
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia premjerei Ingridai Šimonytei įvardinęs pavardę žmogaus, kuris, jo įsitikinimu, galėtų būti deleguojamas Lietuvos atstovu į Europos Komisiją (EK). ...
-
Seimas pratęsė sesiją iki liepos 18 dienos
Seimas pavasario sesiją pratęsė iki liepos 18 dienos, užuot ją pabaigus sekmadienį. ...
-
A. Mazuronis ketina palikti Darbo partiją, bet Seimo rinkimuose norėtų dalyvauti4
Buvęs „darbiečių“ pirmininkas Seimo narys Andrius Mazuronis teigia apsisprendęs palikti Darbo partiją, tačiau politikoje likti norėtų, svarsto dalyvauti Seimo rinkimuose. ...
-
Teismui pateikti ieškiniai dėl Šiaulių ir Prienų rajono tarybų nariams išmokėtų 25,6 tūkst. eurų1
Teismui civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Šiaulių miesto ir Prienų rajono savivaldybių tarybos narių priteisti nepagrįstai išmokėtas išmokas, prokurorai siekia, kad politikai į savivaldų biudžetus grąžint...
-
Seime prisiekė nauji švietimo ir socialinės apsaugos ministrai
Seime ketvirtadienį prisiekė tą pačią dieną prezidento paskirta švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas. ...