Iš naujojo Lenkijos vadovo galima laukti griežtesnės pozicijos Rusijos atžvilgiu, tačiau pokyčius kaimyninės šalies politikoje pasikeitus prezidentui pristabdys tai, kad jo atstovaujama partija parlamente yra opozicinė, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas.

Požiūris į Lietuvą – neaiškus

Balsavusiųjų apklausa rodo, kad Lenkijos prezidento rinkimus laimėjo konservatyvios opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ kandidatas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), įveikęs dabartinį valstybės vadovą centristą Bronislawą Komorowskį (Bronislavą Komorovskį).

„Galimas pokytis - dar griežtesnė Lenkijos pozicija Rusijos atžvilgiu, nors reikia įvertinti ir tai, kad naujasis prezidentas dirbs su kitos partijos suformuota Vyriausybe, tai neišvengiamai sumažins galimus užsienio politikos pokyčius“, - BNS komentuodamas Lenkijos prezidento rinkimų rezultatus sakė R.Vilpišauskas.

Pasak TSPMI vadovo, gali būti, kad kaimyninėje valstybėje pasikeitus prezidentui tai sudarys sąlygas labiau derinti Lietuvos ir Lenkijos poziciją dėl Rusijos, dėl įvykių Rytų kaimynystėje, tačiau, pasak politikos eksperto, neaišku, koks bus naujojo prezidento požiūris į dvišalius santykius.

„Kol kas kiek ankstoka spręsti, kokie bus dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai, ar jie suintensyvės aukščiausiu politiniu lygiu, ar pozicijos supanašės be didesnio koordinavimo, bet, manau, tai gali netrukus paaiškėti“, - pabrėžė politologas.

Vilniaus universiteto TSPMI politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad Lenkijos prezidento rinkimų rezultatai buvo ganėtinai netikėti, o susiklosčius situacijai, kai prezidentu išrinktas ne valdančiosios daugumos atstovas, kol kas sunku pasakyti, kokius pokyčius kaimyninės šalies politikoje gali lemti vadovo pasikeitimas.

„Rezultatas buvo ganėtinai netikėtas, buvo nemažas įsitikinimas, kad laimės B.Komorowskis. Tai rodo, kad per beveik dešimtmetį trukusį Pilietinės platformos valdymą lenkų nuotaikos pradėjo slinktis į kitą pusę. Dabar bus įdomi situacija, nes valdančioji koalicija bus Pilietinės platformos dominuojama, o prezidentas bus „Įstatymo ir teisingumo“, tad klausimas, kaip iš viso sprendimai bus priimami šalies viduje, ir tik po to mes galėsime spręsti, kaip bus vykdoma užsienio politika“, - BNS sakė M.Jastramskis.

Kalbėdamas apie Lietuvos ir Lenkijos santykius jis pažymėjo, kad ankstesnio Lenkijos prezidento „Įstatymo ir teisingumo“ atstovo Lecho Kaczynskio santykiai su tuometiniu Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi buvo šiltesni, tačiau - asmeninio pobūdžio.

„Kol naujas prezidentas neprisiekė, nepateikė savo tiek Lenkijos reikalų vizijos, tiek užsienio politikos, ką nors sunku spręsti. Tradiciškai, kai buvo „Teisės ir teisingumo“ prezidentas L.Kaczynskis, jo asmeniniai santykiai su V.Adamkum buvo neblogi, tuomet bent prezidentų lygiu buvo šiltesni santykiai, bet tai buvo asmeninis dalykas, pagal tai nelabai ir galime spręsti“, - klausiamas, ar rinkimų rezultatai gali turėti įtakos Lietuvos ir Lenkijos santykiais, atsakė politologas.

Lenkijos lietuviai didelių pokyčių nesitiki

Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos vicepirmininkas Petras Maksimavičius mano, kad Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) išrinkimas Lenkijos prezidentu neturėtų stipriai pakeisti tautinių mažumų padėties, o reikšmingesni mažumoms bus rudenį vyksiantys Seimo rinkimai, nes po jų bus skiriamas švietimo ministras.

Pasak P.Maskimavičiaus, Lenkijos lietuviams buvo geriau pažįstamas dabartinis prezidentas Bronislawas Komorowskis (Bronislavas Komorovskis).

„B.Komorowskis yra labiau patyręs, labiau prognozuojamas politikas, šiek tiek daugiau kalbėjęs apie Lietuvą ir lietuvius, buvęs Seinų krašte ne kartą, buvom su juo susitikę, tai, manau, lietuviai būtent už jį ir balsavo. Bet šiaip ko nors tikėtis tautinei mažumai, aš manau, nė iš vieno prezidento neverta, svarbesni mums arba kitoms tautinėms mažumoms artėjantys Seimo rinkimai rudenį“, - BNS pirmadienį sakė P.Maksimavičius.

Lenkijos lietuvių portalas punskas.pl paskelbė, kad Punsko valsčiuje įtikinamai laimėjo B.Komorowskis. Už jį balsavo 75,39 proc. rinkėjų. Rinkimų nugalėtojas A.Duda Punsko valsčiuje gavo 24,61 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas buvo 39,97 proc.

Anot P.Maksimavičiau, A.Dudą iškėlusios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ vadovas Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis) linkęs sieti Lenkijos politiką tautinių mažumų klausimu su Lietuvos laikysena mažumų atžvilgiu. Su pačiu A.Duda jis sakė neturėjęs progos pabendrauti.

„Aišku, galima kažkiek spręsti pagal tai, kokia politinė jėga jį remia. Teko su kai kuriais jų politikais bendrauti, su pačiu J.Kačinskiu, kuris buvo atvykęs į Punską. Sakyčiau, jų požiūris kietokas, kietoka laikysena, mūsų klausimų sprendimą jis atvirai įvardydavo kaip priklausomą nuo to, kaip Lietuva elgsis su savo tautinėmis mažumomis, ypač su Lietuvos lenkais. Tai mus truputį stebino, kadangi mes tam įtakos neturime. Todėl lietuviai galbūt ir balsavo už B.Komorowskį, kuris truputį nuosaikiau tuos dalykus įvardina“, - dėstė Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lenkijoje lietuvių belikę tik puspenkto tūkstančio, o tai švietimo ir kultūros klausimus daro itin jautrius bendruomenės išlikimui apskritai.

„Aš manau, svarbiausias klausimas yra švietimas. Kaip minėjau, mūsų jau nebe daug likę - 4,5 tūkst. pagal gyventojų surašymą. Taip kad fundamentalus dalykas yra švietimas - jeigu neišliks mūsų mokyklos, nėra ko tikėtis, kad bus vystomas kultūrinis gyvenimaas, nes paprasčiausiai nebus kam lankytis kultūros namuose. Šiuo metu turime jau tiktai keturias mokyklas ir nepaprastai yra svarbu, kad jos dar šiek tiek gyvuotų. Tai leistų bendruomenei atnaujinti ir savo lyderius, ir tiesiog kitą veiklą vystyti“, - aiškino jis.