Politologas: Kinijos susidomėjimas Lietuva ir aktyvumas yra neišvengiamas

Žvalgybos institucijų kovo pradžioje paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime nurodoma, kad pernai pastebėta suintensyvėjusi Kinijos žvalgybos veikla prieš Lietuvą, ją labiausiai domina šalies vidaus politika ir artėjantys rinkimai.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) vadovas Darius Jauniškis tuomet teigė, kad neabejojama, jog vienas iš Kinijos interesų – paveikti Lietuvoje vykstančius rinkimus.

Kinijos ambasada Lietuvoje į žvalgybos išsakytas įžvalgas apie Pekino domėjimąsi Lietuvos vidaus politika sureagavo socialiniame tinkle „X“. Ambasados teigimu, Kinija nesikiša į Lietuvos vidaus reikalus, o pats Vilnius tokiais pareiškimais kelia problemas.

Vilniaus universiteto profesorius, politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad toks ambasados pareiškimas yra šabloninis atsakas, kuris naudojamas reaguojant į bet kokius neigiamus Kinijos vertinimus ar komentarus, kuriuos pateikia Lietuvos institucijos.

„Kita vertus, daugiau atskleidžia ne tiek tas turinys pačios žinutės, o pats žinutės faktas. Kinijos ambasada galėjo tiesiog ignoruoti ir nereaguoti į tai. Pati reakcija rodo, kad yra gana tiksliai pataikyta su mūsų grėsmių vertinimu“, – BNS sakė politologas.

Kas įdomiausia, kad čia turbūt tas atvejis, kai galėtume pritaikyti tokią lietuvių patarlę „vagie, kepurė dega.

„Kas įdomiausia, kad čia turbūt tas atvejis, kai galėtume pritaikyti tokią lietuvių patarlę „vagie, kepurė dega“, – pridūrė jis.

Anot T. Janeliūno, grėsmių vertinimuose nėra kalbama, kad Kinija kištųsi į Lietuvoje vykstančius rinkimus, yra tik teiginys, kad Pekinas gali domėtis arba rinkti informaciją apie rinkimus, o ambasada jau suskubo neigti, kad ji nesikiša į kitų šalių reikalus ir rinkimus.

„Būtent tokia reakcija yra savotiškai komiška. Nes, viena vertus, niekas kol kas net nekelia kaltinimų, kad Kinija galėtų kištis į rinkimus. Bet domėjimasis, sekimas tų vidaus naujienų, greičiausiai akivaizdus. Ir pati ta žinutė akivaizdžiai rodo, kad Kinija labai jautriai ir įdėmiai seka bet kokius pranešimus apie ją ir apskritai apie tai, kas darosi Lietuvos vidaus politikoje“, – kalbėjo politologas.

„Neturėjo žalio supratimo, kas yra Lietuva“

Lietuva daugiau erzulio iš Kinijos sulaukė prieš keletą metų, kai politikai aktyviai pradėjo reikštis Taivano klausimu, Vilniuje duris atvėrė Taivaniečių atstovybė. Taip Lietuva sulaužė įprastą praktiką, kai Taivano atstovybėms kitose valstybėse suteikiamos sostinės Taipėjaus vardas.

Tuomet, anot T. Janeliūno, Kinija ir susidomėjo Lietuva, tačiau šalies propaganda „neturėjo žalio supratimo, kas yra Lietuva“, tad naudojosi rusiškos propagandos skleidžiamais naratyvais.

„Dabar, matyt, Kinija stengiasi labiau domėtis Lietuvos politika, žiūrėti, kas yra kas, sekti vidaus diskusijas ir žiūrėti, kokias pozicijas Kinijos arba Taivano klausimais turi skirtingos partijos, skirtingi politiniai veikėjai“, – teigė politologas.

Pasak jo, Pekinas pradėjo suprasti, kad Lietuvos negalima vertinti kaip unifikuoto veikėjo, nes skirtingi politiniai veikėjai turi skirtingą nuomonę.

„Dėl to tas ir susidomėjimas vidaus politika yra neišvengiamas“, – sakė T. Janeliūnas.

Politologo teigimu, Kinija kol kas neturi praktikos ir patirties akivaizdžiai kištis į rinkimus ir bandyti paveikti jų rezultatus.

„Tai tikrai neprilygsta Rusijos patirčiai, bet Kinija mokosi ir ji tą daro gana greitai, todėl visai nebūtų keista, kad kažkuriais momentais sumanytų savo žinojimą, savo resursus galiausiai paversti ir politine įtaka“, – pažymėjo T. Janeliūnas.

Jo nuomone, jei Kinija bus suinteresuota kištis į Lietuvos vidaus reikalus, ji naudosis savo stiprybėmis – kibernetiniu šnipinėjimu, informacinėmis manipuliacijomis.

„Kinija kol kas politiškai yra gana toli nuo mūsų supratimo. (...) Ką iki šiol darydavo Kinijos ambasada čia, netgi oficiali Kinijos žiniasklaida, būdavo labai primityvu ir anaiptol negalėdavo netikslingai ar tikslingai paveikti mūsų pozicijų. Šia prasme, Rusijos propaganda ir dezinformacija yra pažengusi gerokai toliau. Kinija į tą Vakarų pusę skverbiasi atsargiai, bet greičiausiai ji tą darys ir toliau“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

„Laukia tik paklusnumo“

Politologo nuomone, Lietuvos politikai ir institucijos turi vadovautis principu, kad Kinija yra autoritarinė valstybė, kurios geranoriškumu reikia abejoti visada.

„Į bet kokias jos iniciatyvas reikia žiūrėti su labai dideliu skepticizmu ir atsargumu. Nes tai tikrai nėra valstybė, kuri yra įpratusi palaikyti lygiavertiškus santykius, su daugeliu valstybių ji elgiasi kaip šeimininkas ar imperatorius su savo pavaldiniais, iš kurių laukia tik paklusnumo ir pritarimo viskam, ką pasakys“, – kalbėjo T. Janeliūnas.

„Atitinkamai, bet kokie santykiai ir ryšiai turėtų būti žiūrimi per tokį filtrą. Mes esame išsiugdę gana neblogą bendrą atsargumą, nes santykiai su Rusija mus to išmokė. Tai lygiai tą patį atsargumą mums reikia perkelti ir Kinijos atžvilgiu“, – pridūrė jis.

Žvalgybos institucijų vertinime teigiama, kad Lietuvoje, kaip ir kitose Vakarų šalyse, vienas dažniausiai panaudojamų Kinijos žvalgybos tarnybų veiklos metodų yra kontaktų mezgimas su potencialiais taikiniais socialiniuose tinkluose.

Kinų pareigūnai socialiniuose tinkluose ieško asmenų, kurie turi tiesioginę prieigą prie jautraus pobūdžio informacijos arba platų kontaktų tinklą, juos domina valstybės tarnautojai, politikai, žurnalistai, verslininkai, mokslininkai.

Taip pat institucijos pažymi, kad Kinijos žvalgyba gali siekti prieiti prie Lietuvos piliečių jiems lankantis ar atostogaujant trečiosiose šalyse, ypač Pietryčių Azijos valstybėse, kur Kinijos tarnybų veiklos neriboja griežtas kontržvalgybinis režimas.

Žvalgybos teigimu, Kinija plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinės žvalgybos pajėgumus. Su ja siejamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės reguliariai vykdo Lietuvos valstybės institucijų tinklų pažeidumų skenavimus, siekia įsiskverbti į jų tinklus siekdamos perimti informaciją ir duomenis.