Taip LRT RADIJUI sako politologas Liutauras Gudžinskas. Jo pastebėjimu, nepaisant partiją krėtusių skandalų, liberalai per šiuos rinkimus pasirodė geriau nei kada anksčiau.

– Turbūt galima matyti, kad LRLS, kaip jokia kita partija, džiaugiasi rinkimų rezultatais?

– Taip, tai galima pavadinti šių rinkimų netikėtumu, nes dar sekmadienį tikrai nebuvo aišku, ar jie iš viso peržengs rinkimų slenkstį. Nemažai rinkėjų turbūt apskritai balsavo tiesiog iš pasigailėjimo ar baimės – kas įvyks, jei liberalai apskritai nepateks į Seimą.

Kita vertus, liberalai pasirodė dar stipriau, dar geriau nei 2012 m. rinkimuose. Vadinasi, Eligijaus Masiulio skandalas esminio poveikio liberalų elektoratui nepadarė.

– Ar tai nėra šiek tiek gąsdinantis faktas?

– Manau, kad tai galima pavadinti duotu dar vienu šansu. Liberalų elektoratas yra vienas priekabesnių. Kita vertus, juos įtikino pasirinkta naujosios vadovybės strategija – atgaila ir tam tikrų argumentų pateikimas, kodėl vis dėlto už juos reikėtų balsuoti. Rinkėjai suteikia dar vieną šansą. Jei pasikartotų panaši istorija, abejoju, ar rinkėjai dar kartą atleistų.

– Bet ar tai netampa tam tikra tendencija – nieko tokio vienas kitas rimtesnis skandalas? E. Masiulio skandalas jau atrodė labai rimtas.

– Tiesą sakant, Lietuvos politika tokia, kad dažnai daug kam kyla dilema – nėra už ką balsuoti. Liberalams turbūt pasisekė. Yra nemažai rinkėjų, kuriems nepriimtinos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nuostatos, [...] jie negalėtų balsuoti už socialdemokratus, ir tada lieka liberalai.

Iš tikrųjų tų skandalų būta daug ir kitose partijose. Lietuvos rinkėjai, deja, su tuo jau susitaikę ir susigyvenę. Norėtųsi nepiešti visko juodomis, niūriomis spalvomis. E. Masiulio skandalas galbūt atvėrė akis ir leis šiek tiek atsinaujinti visam politiniam elitui.

– Kaip tada pačių liberalų mintis, kad tie 9 proc. yra įrodymas, jog žmonės vis dėlto pasitiki naujos kartos politikais?

– Reikėtų žiūrėti detaliau, kas ir kaip balsavo. Pastebima ir neigiama tendencija – [...] regioninė nelygybė, miesto ir kaimo auganti skirtis. Šiuo atveju yra tam tikra gyventojų dalis, kuri tiesiog dabar jau stabiliai balsuos tik už liberalus, nes jie atstovauja didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms. Tai – sisteminis, tvarkingas ir nuoseklus pasirinkimas.

– Kaip vertinti Remigijaus Šimašiaus lyderystę, jos perspektyvą?

– Manau, kad jis vienas perspektyvesnių politikų. Liberalai susidūrė su papildoma problema – negana E. Masiulio skandalo, dar ir partijos pirmininkas negalėjo vesti partijos į rinkimus. Šį vaidmenį teko atlikti Eugenijus Gentvilui – tarsi senesniam, galbūt šiek tiek nusibodusiam politikui. Vis dėlto jis šį vaidmenį atliko puikiai.

Pats R. Šimašius, bent jau kaip galima spręsti iš Vilniaus miesto gyventojų rezultatų, daugiau ar mažiau palaikomas – rezultatai liberalams palankūs. Žinoma, tai subjektyvus požiūris, bet jis charizmatiškas, fotogeniškas ir t. t. Jis atitinka jaunos kartos politikų tendenciją, gana gerai „žiūrisi“ kartu su Gabrieliumi Landsbergiu.

Galima būtų patvirtinti, kad šiais rinkimais Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis jau nekvestionuojamai įsitvirtino kaip pagrindinė liberalus vienijanti šalies politinė jėga. Artūro Zuoko era praktiškai nueina į užmarštį. Sunku būtų tikėtis, kad jA. Zuokas kada nors sugrįžtų. Ar bus kitų jėgų, bandančių nugvelbti, varžytis dėl liberalų etiketės, prognozuoti sunku, bet bent jau dabartiniame horizonte sunku matyti kažkokių galimų konkurentų.

– Kiek tikėtina vaivorykštinė koalicija?

– Mažai tikėtina. Jau girdėjome G. Landsbergio pasisakymą, iš kurio buvo galima suprasti, kad konservatoriai patys į tai žiūri skeptiškai. Algirdas Butkevičius konferencijoje daug kalbėjo apie savo klaidas, bet nepamiršo kritikuoti TS-LKD.

Takoskyra tarp TS-LKD ir Lietuvos socialdemokratų yra. [...] Toks scenarijus būtų įmanomas tik tuo atveju, jei iš tai būtų tik vienintelė išeitis. Šiuo atveju yra ir kitų galimybių. Politikai stengsis nesujaukti bendro Lietuvos politinės sistemos vaizdo, paveikslo, mėgins elgtis taip, kaip iš tikrųjų rinkėjai yra pratę matyti jiems atstovaujančias partijas.

– Kas vis dėlto labiausiai nustebino – liberalų surinkti 9 proc., tai, kad Darbo partija, panašu, nepatenka į Seimą ar yra dar kažkokių netikėtumų, kuriuos norėtumėte pabrėžti?

– Šie netikėtumai – du pagrindiniai. Žinoma, nustebino ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Galima sakyti, kad šie rinkimai buvo testas – ar keičiasi bendros rinkimų tendencijos Lietuvoje, ar ne, ar pralaimi valdančioji partija, ar toliau išliks (kaip apklausos ilgai rodė), ar yra nauji gelbėtojai, ar nėra.

Matome daug nuostabą keliančių dalykų, bet taip pat galima pasakyti, kad bendrosios struktūrinės rinkimų ypatybės išliko. Nors Lietuvos ekonomika auga, matome tokį patį aktyvumą, rinkėjų norą balsuoti už gelbėtojus. Kiek tai tęsis, sunku pasakyti, bet tikrai galima patvirtinti, kad tai labai sunkiai pokyčiams pasiduodančios tendencijos.