„Seimo nariui to paaiškinti negalima, jis balsuoja kaip jam atrodo. Jo mandatas laisvas. Bet dabar visi komentarai ir visuotinis pasmerkimas dėl nepaskirtos Sigitos Rudėnaitės nukreiptas į Seimą. Seimas esą, įskaitant ir prezidento nuomonę, privalėjo balsuoti tik už Rudėnaitės paskyrimą. Bet tokios pareigos Seimui niekur nėra ir ji niekur neužrašyta, kad Seimo nariams reikia balsuoti taip, kaip atrodo prezidentui ar teismų atstovams. Klausimas, gal tokia procedūra nereikalinga? Gal iš esmės reikia perskirstyti teisėjų skyrimo tvarką? Jeigu toks stiprus įsitikinimas, kad jeigu prezidentas pasiūlė, tai Seimas privalo balsuoti „už“? Tikrai neprivalo“, – Eltai sakė V. Valentinavičius.

Politologas pripažino, kad Prezidentūra padarė klaidą, kai pateikė netinkamai suformuluotą dekretą dėl teisėjos skyrimo (LAT) pirmininke. Bet, pabrėžė V. Valentinavičius, ji visame konflikte tarp institucijų nėra esminė.

„Prezidento komanda aiškiai padarė lepsusą. Klaidas pripažinti visuomet sveika, tuo labiau tokias kvailas, kaip dabar Prezidentūros buvo padaryta. Kita vertus, ne vien tik prezidento klaidoje reikalas. Reikalas tas, kad Seimo nariai turi laisvą mandatą ir kitaip surašius Prezidentūros dokumentus, skiriamus Seimui, vis tiek parlamento balsavimo rezultatų numatyti neįmanoma. Taip pat negalima surašyti taip dokumentų, kad jie padarytų vieną ar kitokį balsavimą privalomą“, – sakė jis.

V. Valentinavičius taip pat teigia, kad Prezidentūra teisėjus Seimui nevykusiai pristatė.

Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu.

„Teisėjų skyrimas yra politinis procesas. Manau, didesnė klaida už nevykusį dokumentų surašymą buvo būtent prastas darbas su Seimu. Nebuvo padirbėta su frakcijomis, nebuvo paaiškinta, nebuvo deramai pristatyti kandidatai. Reikėtų pagalvoti ir apie tai, ar iš tiesų visi kandidatai buvo jau tokie geri. Negalima įsivaizduoti, kaip dabar įsivaizduojama Prezidentūroje, kad ji neturi nieko įrodinėti skirdama teisėjus. Dar ir kaip turi, nes Seimas gali balsuoti „už“, gali ir „prieš“, ir jokios pareigos balsuoti tik už tai, ką pasiūlo prezidentas, nėra“, – teigia MRU docentas.

Žvelgiant į teisėjų paskyrimus kitose valstybėse dideliu konfliktu Lietuvoje nereikėtų stebėtis, sako V. Valentinavičius.

„Ir labai senose demokratijose, kai susiliečia teisėjų skyrimai ir politika, yra daug konfliktų, trinties ir kibirkščių. Kiekvienas Aukščiausiojo Teismo teisėjo paskyrimas JAV yra fejerverkas konfliktams Kongrese ir didžiulis susidomėjimas spaudoje. Taip, tai yra politinis procesas. JAV teisėjai nepatenkinti, kad politikai, skirdami Aukščiausiojo Teismo teisėjus, mažiausiai galvoja apie teisę, o labiau apie politikos darbotvarkes. Lygiai taip ir Lietuvoje Seimo nariai balsuoja pagal politinius sumetimus, nes jų darbas toks, bet, žinoma, teisėjai atsisako tai suprasti ir reikalauja privalomų balsavimų, vardan teisinės valstybės. Teisinės valstybės idėja labai teisinga ir graži, bet nereikia pamiršti, kad teisėjų skyrimas yra ir teisėjų bendruomenės interesas, o ši bendruomenė savo interesą gina. Jei yra proga Seimą kaltinti politikavimu, tai jie tai ir daro“, – teigė V. Valentinavičius.

ELTA primena, kad Seimas pastarąją savaitę atmetė prezidento teiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjos pareigas. Parlamentas taip pat atmetė ir G. Nausėdos teiktą Sigitos Rudėnaitės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkes. Maža to, parlamentas ne tik nepaskyrė S. Rudėnaitės į LAT pirmininkes, bet ir atleido ją iš Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.

R. Karbausko teigimu, jei G. Nausėda Seimui teiks tą pačią kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus, bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Pasak jo, yra abejonių, ar prezidentas gali tą patį kandidatą teikti du kartus iš eilės.

Savo ruožtu G. Nausėda antradienį pakartojo, kad jo pozicija nesikeičia, ir G. Lastauskienės kandidatūra į Konstitucinio Teismo narius bei S. Rudėnaitės – į LAT pirmininkus Seimui bus teikiama antrą kartą.