Politologė: pakeisti G. Landsbergio beveik neįmanoma – reikia jam padėti

  • Teksto dydis:

Atsinaujina Užsienio reikalų ministerijos (URM) vadovybė – nuo rudens prie ministro Gabrieliaus Landsbergio komandos prisijungs viceministras Jonas Survila ir Jovita Neliupšienė, ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė. Taip pat netrukus darbą pradės politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė. Politologai teigia, kad toks ministro sprendimas buvo paskatintas artėjančio neramaus rudens ir opozicijos kritikos.

Kokius neramumus numato ministras, kaip nauja vadovybė paveiks viešuosius ryšius, apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėtasi su Mykolo Romerio universiteto politologe Rima Urbonaite ir viešųjų ryšių bei komunikacijos specialistu Linu Kontrimu.

Užsienio reikalų ministras jau nuo pat Baltarusijos trąšų keliavimo per Lietuvą klausimo buvo kritikuojamas. panašiu metu URM atsisveikino ir su atstove spaudai, kurį laiką politikos direktoriaus kėdės taip pat niekas nebuvo užėmęs. Kodėl pokyčius ministerija nusprendė įvykdyti būtent dabar? Gal problema ne komunikacijos komandoje, o vis dėlto ministre?

„Manau, kad situacija brendo kurį laiką, nes mes matome, kad problemų gausėjo. Kai tu turi dar pirmą krizę, natūralu, kad gali neskubėti su kadriniais, vadinkime taip, pokyčiais. Bet kai jau situacija tampa vis sudėtingesnė, o problemų puokštė tik didėja, natūralu, kad sprendimų reikia. Jei pažiūrėtume į sritis, kurias kuruos viceministras J. Survila, tai ir yra tos sritys, kuriose mes matėme daugiausia problemų. Toks jausmas, kad, atrodo, susėdo, susidėliojo pačias kebliausias sritis, kur yra tam tikrų problemų, ir į tas pareigas sudėjo. tai yra tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas, nes tose visose istorijose santykis tarp URM ir Susisiekimo ministerijos kėlė tikrai daug klausimų. Tai yra ir tam tikrų strateginių projektų žiūrėjimas. Tos pareigos turės būti pakankamai atsakingos, bet tai rodo, kad pati ministerija identifikavo jautriausias sritis ir jas patikėjo naujam viceministrui. Čia jau buvo tikrai labai pribrendęs reikalas“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Apie komandos pokyčius G. Landsbergis ne itin daug komentuoja. Pranešime žiniasklaidai skelbia tik tiek, kad URM tenka atremti grėsmes ir autoritarinių režimų metamus iššūkius Lietuvos nacionaliniam saugumui. Komunikacija sukasi tik apie komunikacines atakas iš užsienio. Tačiau ar URM komunikacija buvo problematiška bendradarbiaujant tarp ministerijų, ar reikėjo šių pokyčių?

Pasak L. Kontrimo, tai – ne atsinaujinimas, ne pasikeitimas, o tiesiog kėdžių perstumdymas tame pačiame kambaryje. Nereikėtų užmiršti, kad užsienio reikalų ministras yra valdančiosios partijos pirmininkas. Tai reiškia, kad problemos net ir Ingridos Šimonytės kabinete, kuriame jis yra, taip pat krenta ir ant jo galvos. 

Mes matome, kad sunkiai tvarkosi – tylu, tylu, bet kai ateina lemiami sprendimai, tai nesiseka nei energetikoje, nei aplinkoje.

„Jei ir reikėtų pokyčių Vyriausybėje, jų reikėtų tikrų – tokių, kurios yra susijusios su turinį generuojančiais asmenimis, t. y. su ministrais. Mes matome, kad sunkiai tvarkosi – tylu, tylu, bet kai ateina lemiami sprendimai, tai nesiseka nei energetikoje, nei aplinkoje. Kitaip tariant, matome, kad Vyriausybė yra labai neblogai pasiruošusi pasėdėti tylos momentais, bet kai iškyla problemos, matome, kad jie stringa. Tas pats buvo ir su užsienio reikalų ministru. Kai nėra turinio, komunikacijos tu nepadarysi. Tu gali padaryti vienkartinį šou, bet komunikacijos neišspausi“, – sakė komunikacijos specialistas.

Jis teigė, kad dabar susiduriama su akivaizdžia ir nepavykusia perėjimo į elektros tiekimo reformą, koronaviruso situacija vėl lenda į paviršių, infliacija yra nevaldoma. pagrindinės problemos yra Lietuvos ekonomikos ir valstybės valdyme. Taip pat nesprendžiamos susikaupusios problemos biurokratijos mažinime. „Ten reikėtų turinio, o jo mes nematome. Matome tik aiškinimus, kad vartotojai patys kalti. Niekada vartotojai patys nesusikurs tokių aplinkybių, kuriose būtų blogai. Viskas ateina iš ten, kur gimsta sprendimai. Susidaro toks įspūdis, kad šita Vyriausybė yra mažai bendraujanti tarpusavyje. Tai – individualistų Vyriausybė. Dėl to kilo ir kils bendravimo krizės“, – teigė L. Kontrimas.

Trečiadienį G. Landsbergis interviu Eltai sakė, kad komunikavimo spragų turi ir opozicija, kadangi savo pozicijos bet kokiu klausimu negali pasakyti aiškiai ir sukasi, kaip jis įvardijo, lyg unguriai. Kas pasikeis po šių URM vadovybės pakeitimų? Ką jie gali atnešti?

Kaip teigė politologė, G. Landsbergiui mažiausiai reikėtų rūpintis opozicijos problemomis, nes reikia rūpintis savais reikalais. O komunikacija nėra savaime viską sprendžianti ir lemianti.

„Pirmiausia reikia turinio. Komunikacija yra tam tikras neatsiejamas instrumentas, bet jeigu turinio nebus, tai to ir nebus. Manyčiau, kad bendra situacija, vargu, ar pasikeis kalbant apie valdančiųjų ir opozicijos santykius. Manau, kad ji išliks labai panaši. Klausimas, ar URM šiek tiek apsitvarkys problemines sritis, kurios iš tikrųjų neapsiriboja komunikacijos problemomis, o jų yra ir daugiau. Kaip jau minėjau, tarpinstituciniame bendradarbiavime, kuris veda į individualizmą ir iš to kylančias problemas. kažkokių labai esminių pokyčių mes neturėtume tikėtis – kad vizualiai kažkas labai pasimatys. Bus gerai, jei mes matysime mažiau klaidų, mažiau skandalų ir mažiau nesuplanuotų, nesustrateguotų ir neapgalvotų dalykų, kurie paskui tampa gaisrais ir tuos gaisrus reikia strimgalviais gesinti. Čia kažkokio proveržio, sisteminio pokyčio tikėtis nereikėtų. Ir santykiuose tarp valdančiųjų ir opozicijos  taip pat. Manau, kad viskas bus labai panašiame lygmenyje, bet jau, vadinkime, pokyčiai žemesniais lygmenimis vyksta. tai irgi rodo, kad vandenys pačioje Vyriausybėje pradeda siūbuoti. Povandeninių srovių atsiranda daugiau“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Pasak jos, gali būti, kad pamatysime pokyčius ne tik URM – jų gali būti ir daugiau, galbūt ir rimtesnių. Svarstydama apie tai, kad dabar būtų galima tikėtis G. Landsbergio pakeitimo, pašnekovė sakė mananti, kad tokių galimybių labai daug nėra. Matyti, kad jį pakeisti yra beveik neįmanoma, tuomet jau geriau padėti stiprinant G. Landsbergio komandą ir kažkaip stabilizuoti situaciją.

„Jei mes turėtume daug gerų kandidatų, būtų paprasta, bet kai kandidatų labai daug gerų nėra, renkamės iš to, kas yra, ir dažniausiai tenka rinktis tarp mažesnių blogybių. Bet pažiūrėsime, kaip toliau seksis, nes kol kas aš nematau, kad būtent šioje ministerijoje galėtų greitu laiku įvykti pokyčiai kalbant apie ministro lygmenį. Na, jau greičiau tie pokyčiai įvyks kitose ministerijose nei šitoje, mano požiūriu“, – sakė politologė.

Ar kaip nors pokyčiai paveiks viešuosius ryšius? „Progresas net ir paties G. Landsbergio komunikacijoje juda į teigiamą pusę. Jis tampa labiau subalansuotas, yra mažiau karštakošiškumo. tai gali leisti kitaip suderinti instrumentus ir tų naujųjų žmonių, nes jis yra pagrindinis komandos žaidėjas. Labai viliuosi, kad nematysime mums netikėtų įvykių ir komentarų apie dalykus, kurie bręsta, apie koridoriuose yra žinomi ir apie juos šnekama, – šito nebesinori iš šitos ministerijos“, – akcentavo komunikacijos specialistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Darželio auklytė

Darželio auklytė portretas
Jam reikia duoti saldainiuką.

Kaip kitaip

Kaip kitaip portretas
Gali siūlyti, vertinti ištikima režimo tarnaitė Urbonaitė? Jai nedaro įspūdžio kaip tauta vertina Gabri ir vyriausybę apskritai. Kitur atsistatydina valdžia jei dirbti nepajėgia, o ši, mūsų, tiek prisidirbusi, kabinasi nagais į sostą. Gėda ir baisu dėl mūsų valstybės.

durniaus nereikia keisti,

durniaus nereikia keisti, portretas
durnius b ū t i n a pašalinti , kad toliau nedarytų ŽALOS.
VISI KOMENTARAI 35

Galerijos

Daugiau straipsnių