Prieš savivaldos rinkimus aštresnių pasisakymų valdančiosios koalicijos partnerių atžvilgiu bus galima sulaukti, bet skyrybų tikriausiai nebus, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Jūratė Novagrockienė.

Pasak politologės, ši koalicija suburta pragmatiniu pagrindu, ir partijų siekis išlikti valdžioje užtikrina jos „nestabilų stabilumą“.

„Pirmiausia reikia žiūrėti į tai, kad apskritai ta koalicija sudaryta pragmatiniu pagrindu. Kitaip sakant, kiekviena partija, kuri dalyvauja koalicijoje, yra suinteresuota išlikti joje ir pirmiausia dėl to, kad išliktų valdžioje. Suprantama, kad Socialdemokratų partija yra stipriausias ir vedantysis partneris, ir jai tenka didžiausia atsakomybė“, - BNS sakė politologė.

Pasak J.Novagrockienės, viešų priekaištų socialdemokratai gali susilaukti ne tik iš „darbiečių“, bet ir „tvarkiečių“.

„Socialdemokratai susiduria su partneriais, kurie labai sunkiai prognozuojami, kurie turi labai specifinių interesų ir ypatingai tie interesai išryškėja dėl asmeninių lyderių priežasčių. Labai sudėtinga asmenybė yra tiek Rolandas Paksas, tiek Viktoras Uspaskichas. R.Paksas siekia reabilitavimo ir dalyvavimo rinkimuose, ir tie įvairūs judesiai suaktyvėja, kai artėja rinkimai, o šiuo metu kaip tik artėja savivaldos rinkimai. Natūralu, kad galima tikėtis ne tik iš Darbo partijos, bet lygiai taip pat ir iš „Tvarkos ir teisingumo“ ar pareiškimų, ar ko kito, bet nemanau, kad tai išaugtų į kažkokias skyrybas, skilimą, nebent būtų kraštutinis elgesys vienos ar kitos partijos, jų lyderių“, - kalbėjo politologė.

Kibirkštys koalicijoje pažiro po balsavimo dėl šiemetinio biudžeto, kai „darbiečiai“ palaikė siūlymus, pareikalavusius papildomų daugiau kaip 25 mln. eurų. Premjeras socialdemokratų lyderis Darbo partiją apkaltino išdavyste, o „darbiečiai“ premjerą - neveiklumu.

„Pastaruoju metu, kalbant apie valdančiąją daugumą, Darbo partija, turiu atvirai pasakyti, mus išdavė. Žinoma, ta išdavystė paaiškėjo“, - yra sakęs premjeras.

„Jei ne Darbo partija, tai Vyriausybė būtų visiškai blanki“, - į žodžių karą įsijungė įtakingas „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Jis tvirtina, kad balsuodami už pasiūlymus, kurie pareikalavo papildomų lėšų, „darbiečiai“ elgėsi pagal Vyriausybės programą, jos 243 punktą - „didinsime efektyviai ir kokybiškai dirbančių kultūros darbuotojų motyvaciją, nuosekliai kelsime kultūros darbuotojų atlyginimus“.

V.Gapšys stebisi, kad „premjeras prapliupo grasinimais rimtu pokalbiu koalicijoje“, taip pat jis pareiškė, kad įgaliojimus veikti Vyriausybės vadovui suteikė koalicijos partijos.

Seimas balsuodamas dėl šiemetinio biudžeto pritarė siūlymui nuo kitų mokslo metų kiekvienam moksleiviui per mėnesį skirti 15 eurų popamokinei veiklai - tam nuo 2015-ųjų spalio reikės apie 3,2 mln. eurų. Dar 17,7 mln. eurų nutarta papildomai skirti šalies žemdirbiams, 4,92 mln. eurų - kultūros darbuotojų algoms didinti.