Šiandien mūsų portale lankėsi buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, diplomatas, ambasadorius, dabar – Europos Sąjungos atstovybės Rusijos Federacijoje vadovas Vygaudas Ušackas. Jis atsakė į skaitytojų pateiktus klausimus apie misiją Rusijoje, įtemptą situaciją Ukrainoje, mūsų šalies užsienio politiką bei daugelį kitų.

- Per Ukrainos krizę absoliuti dauguma komentatorių mėtė akmenis į ES daržą: dėl pernelyg švelnios reakcijos, dėl lėtapėdiškumo, dėl akivaizdžių dalykų neįvardijimo. Ši kritika provokuoja ir euroskepticizmą, todėl svarbu atsakyti į klausimus: ar iš tikrųjų ES daro tai, ką reikia - ir tai, ką ji, būdama tiekos skirtingų šalių bendrija - gali padaryti. Ką pasakytumėte Jūs apie ES reakciją?

- ES pozicija buvo aiškiai išdėstyta praėjusio penktadienio valstybių vadovų pasitarime. Mes smerkiame žingsnius, kuriais pažeidžiami pamatiniai susitarimai ir principai - konkrečiai: Ukrainos suverenitetas ir vientisumas. Atsakydami į tai, ES vadovai nutarė sustabdyti derybas su Rusija dėl vizų režimo palengvinimo, Naujojo susitarimo, kuris apimtų prekybos, investicijų ir energetikos klausimus. Taip pat sustabdėme dalyvavimą ruošiantis G8 valstybių vadovų susirinkimui Sočyje. Jei artimiausiu metu nebus padaryta konkrečių žingsnių deeskaluojant situaciją, ES priims sprendimus dėl apribojimų vykti į ES šalis, sąskaitų įšaldymo bei atsisakys dalyvauti ES ir Rusijos vadovų susitikime birželį. Tikiuosi ir linkiu, kad tokių negatyvių priemonių nereiks imtis, kad nugalės sveikas protas ir sąmoningumas ir kad Rusija artimiausiu metu dialogu su Ukrainos vyriausybe spręs politines problemas. ES ir Rusija yra kaimynai, esame tarpusavyje labai priklausomi prekybos, energetikos srityse ir turėtume siekti ilgalaikių pozityvių santykių, kuriuos kurti privalome gerbiant bendras vertybes - ypatingai mūsų kaimynės Ukrainos suverenitetą ir vientisumą.

- Aš nematau jokių ES ir Vakarų galimybių ar ginklų priversti Rusiją atsisakyti Krymo. Nejaugi jūs manote, kad tas spaudimas gąsdina Vladimirą Putiną? Jam nusispjaut, nes Europai, jos ekonomikai Rusijos reikia daug labiau nei Rusijai Europos. Todėl, jei V.Putinas nenorės, Ukraina neatgaus Krymo, ir ES tuo klausimu tikrai nieko nepakeis.

- Rusijai Europos reikia netgi daugiau nei Europai Rusijos. Kas būtų jos kitas esminis partneris nei Europos Sąjunga? ES - didžiausia pasaulio ekonomika, tiesioginė Rusijos kaimynė, kuriai ji parduoda 80 proc. visos išgautos naftos ir 70 proc. dujų. Tai sudaro beveik pusę Rusijos biudžeto. Akivaizdu, kad ES turi alternatyvas - JAV, Kanada, Japonija, Pietų Korėja, su kuriomis vystome bendromis vertybėmis pagrįstus glaudžius politinius, ekonominius santykius. ES suinteresuota kurti bendrą ekonominę erdvę, paremtą laisvosios prekybos principais, nuo Lisabonos iki Vladivostoko, kur ateityje nebūtų apribojimo žmonių ir kapitalo judėjimui, tačiau tokių ambicingų ES ir Rusijos santykių sąlyga yra paremta bendrų vertybių, tarp jų ir mūsų kaimynų suvereniteto ir teritorinio vientisumo gerbimu.

- Ar bijote Dalios Grybauskaitės? Nes Lietuvoje jos visi bijo... Kiek konfliktas su prezidente pakenkė jūsų karjerai?

- Gerbiu Lietuvos prezidentę, nors kai kuriais klausimais turi skirtingą nuomonę. Noriu palinkėti jai ir visiems prezidentinių rinkimų kandidatams atvirų ir gilių debatų, kurie padėtų išryškinti mūsų šalies politinę, vertybinę orientaciją.

- Kodėl Lietuvoje ir Vakaruose taip puolama Rusija? Gal puolimas tai - geriausia gynyba, kad nukreiptų dėmesį nuo savos korupcijos ir kitų problemų? Gal Vakarams Ukraina su jos derlingom žemėm, naudingom iškasenomis - gardus kąsnelis, kurį vakariečiai nori pačiupti?

- Niekas Rusijos nepuola ir nepuls. Savo elgesiu ir atsaku raginame Rusiją laikytis tarptautinių susitarimų. Niekam nevalia pažeisti Ukrainos suvereniteto. Vienintelis ES interesas - saugi, stabili, demokratiška, vieninga Ukraina. Jei šios principinės nuostatos laikysis ir Rusija, tuomet nesunkiai rasime bendrą kalbą. Iš to laimėtų visos pusės.

- Kiek Lietuvai ES struktūrose kenkia lenkų klausimas?

- Lietuvai palinkėčiau labiau pasitikėti savimi ir sukurti palankiausias sąlygas ypatingai mums artimos lenkų mažumos raiškai. Lietuvos ir Lenkijos santykių plėtra yra labai svarbi visomis prasmėmis.

- Kokią Rusiją pažinote Jūs per savo darbo ES ambasadoriaus poste laiką? Ar ji iš tiesų yra nevienalytė - su skirtingais interesais, skirtinga politine kultūra, su savo interesais ir noru atsiverti (arba ne) pasauliui, ar yra tik Maskva ir jai paklustanti periferija, kuri negali nukrypti nuo "generalinės centro linijos"?

- Rusija yra didžiulė valstybė, įvairialypė, turtinga ir nuolatos besikeičianti. Joje vis aktyviau reiškiasi nauja karta, vidurinės klasės atstovai. Jie, kaip ir daugelis Rusijos visuomenės, savo valstybę mato Europoje. Tačiau reikia pripažinti, jog pastaruoju laikotarpiu išryškėjo didesnė takoskyra tarp mūsų europietiškų lūkesčių bei realios Rusijos politinės, socialinės raidos. Turime pripažinti, kad rusai patys nuspręs tolesnę savo šalies raidą. Mūsų stiprybė - sveika, tvirta ekonomika, europinių vertybių tvirtinimas bei patrauklaus europinio modelio Rusijos visuomenėje išlaikymas, išlaikant dialogą ir bendradarbiavimą.

- Turiu daug bičiulių, kolegų Rusijoje. Jie, kaip ir aš, pavadinkime, "intelektualios" profesijos atstovai. Savo srities dėstytojai ar profesijos elito žmonės. Man buvo kraupu konstatuoti - prasidėjus Ukrainos krizei jie tarytum neteko savo blaivaus proto - pradėjo kalbėti apie fašistuojančius ukrainiečius, apie tai, kad reikia gelbėti tenykščius rusakalbius bet kokiomis priemonėmis. Koks Jūsų įspūdis - kokių intelektualų Rusijoje daugiau: pasisakančių už reformas, kurių keliu suka Ukraina, nepritariančių agresijai, ar tų, kurie "laimina" centrinės valdžios elgesį?

- Pritariu jūsų susirūpinimui, žmonių galvosena neišvengiamai įtakojama ganėtinai vienpusiškos valstybinės žiniasklaidos. Tuo tarpu alternatyvios žiniasklaidos priemonės išgyvena ypatingai sunkius laikus. Jų pasiekiamumas yra drastiškai apribotas. Tai veikia netik paprastų žmonių mąstymą, bet ir intelektualų. Antra vertus, daugeliui rusų Ukraina yra tarsi savas kraštas. Jie nepastebėjo, kaip Ukraina pasikeitė per pastaruosius kelerius metus.

- Jūs turite darbo eurointegracijos "fronte", darbo Afganistane patirties, o kas sunkiausia dirbant Maskvoje? Juk tikriausiai ne laukti spūstyse...

- Iš tiesu, sunku dėl spūsčių nepavėluoti į traukinį ar lėktuvą. Šiaip, Maskva labai įdomi, daugialypė ir besikeičianti. Mano pašnekovams išties įdomu bendrauti su lietuviu, atstovaujančiu 28 ES valstybėms. Ypač, kai jie sužino, jog esu tremtinio sūnus, tarnavęs Sovietų sąjungos kariuomenėje, laisvai kalbantis rusiškai.

- Lietuvos verslininkai pradeda verkti, esą dėl galimų sankcijų Rusijai nukentės jų verslas. Ką pasakytumėte jiems, net ir šiuo atveju galvojantiems apie artimiausias savo pajamas, o ne apie perspektyvą?

- Lietuvos verslininkai jau kurį laiką verkia dėl taikytų apribojimų maisto produktams, dėl sunkumų kertant sieną. ES veiksmais siekiama parodyti, kad mums ypatingai svarbi partnerė - Rusija laikytųsi tarptautinių susitarimų tiek ekonominių, tiek ir tarpvalstybinių santykių srityse. Visi esame suinteresuoti, kad Rusijos elgesys būtų nuspėjamas.

- Papasakokite apie savo įspūdžius iš kelionių po Rusijos glūdumą. Koks tenykščių žmonių suvokimas apie valstybės administravimą, ar jie priima korupcijos sąvoką, ar ir šiuo klausimu sako, jog tai -- savitas rusiškas būdas valdyti valstybę? Gal teko glūdumoje sutikti kokį lietuviškų šaknų turintį žmogų ar rasti kitokių lietuviškų pėdsakų?

- Ką tik grįžau iš Krasnojarsko - Rusijos centro, Sibiro sostinės. Ten daug kas prisimena tūkstančius lietuvių, kurie buvo ištremti Stalino laikais. Vietiniai gyventojai patys save identifikuoja ir vadina europiečiais, o ne azijiečiais. Akivaizdu, kad Rusijoje yra kitokios verslo ir administravimo taisyklės, kurios patinka ne visiems. Tačiau dabar tai yra realybė. Mes, ES, siūlome savo viešojo administravimo, ekonominės ir politinės sistemos patirtį. Kiek jos priimti, nuspręs patys rusai.

- Kai nuvykstate į gimtąjį Skuodą, neabejoju, neišvengiate paprastų žmonių klausimų apie mūsų užsienio politiką, ES. Ką sakote žmonėms, kai jie pasidalina abejonėmis, jog Lietuva anksčiau ar vėliau ištirps ES tautų terpėje?

- Mes visi norėjome atsikratyti sovietinio šleifo ir gyventi laisvoje Europoje. Taip ir įvyko. Mes "neištirpsime" Europoje, neabejoju, kad išlaikysime savo lietuvybę. Sienų išnykimas tarp ES valstybių tik padeda mums konkuruoti dėl kapitalo, žinių ir proto išteklių. Tik sukūrę palankiausias sąlygas ir neapriboję ES piliečių teisės įsigyti nuosavybę, investuoti Lietuvoje, galėsime pritraukti daugiau kapitalo savo ekonomikos vystymui, darbo vietų kūrimui.

Visą pokalbį galite skaityti čia.