Valdančiosios daugumos politinės tarybos posėdyje antradienį buvo susitarta, kad vyriausybė parengs trejų metų planą, pagal kurį bus didinami atlyginimai mokytojams. Taip pat sutarta per pavasario Seimo sesiją priimti seniai rengiamą socialinį modelį.

Inicijavęs politinės tarybos posėdį, premjeras, socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius jo išvakarėse sakė, kad norima išsiaiškinti santykius su „darbiečiais“, kurių atstovė Audronė Pitrėnienė vadovauja Švietimo ir mokslo ministerijai, o kita atstovė, Seimo vadovė Loreta Graužinienė, neseniai teigė, esą naujo socialinio modelio iki rinkimų patvirtinti nepavyksią.

„Jokių žiežirbų nebuvo. Reikia kalbėtis, reikia vieniems kitus išgirsti ir ieškoti kompromisų. Tai – nuolatinis mūsų darbas“, – po tarybos posėdžio nesutarimus bandė stumti į šalį Darbo partijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Kalta dialogo stoka ar politikavimas?

Kalbėdamas apie vykstantį mokytojų streiką, V. Mazuronis teigė manąs, kad tarp švietimo darbuotojų profsąjungų ir vyriausybės galėtų vykti intensyvesnis dialogas, o abipusio supratimo ir derybų – būti daugiau. Kai to nėra, pasak Darbo partijos lyderio, ima dominuoti ambicijos.

Vertindamas situaciją, kad mokytojai dėl jų netenkinančių algų ryžosi streikuoti ne mokslų metų pradžioje, o jau baigiantis mokslo metams, V. Mazuronis tvirtino, esą Darbo partija nežaidžia jokių politinių žaidimų: „Arba aš to nežinau. Kita vertus, tie streikai mūsų partijai nėra naudingi, nes švietimo ir mokslo ministrė deleguota Darbo partijos, todėl būtų kvailystė šioje srityje politikuoti. Tačiau, kai kyla streikai, mes raginame tuos gaisrus užgesinti.“

Dabartinėje vyriausybėje švietimo ir mokslo ministro postas priklausė ir tebepriklauso Darbo partijos atstovams. Iš pradžių ministerijai vadovavo Dainius Pavalkis, o dabar – A. Pitrėnienė.

„Krenta akmenys ne tik į mūsų partijos daržą. Pirmuoju švietimo ir mokslo ministru buvo Darius Kuolys, tai, ko gero, jau tada prasidėjo švietimo darbuotojų problemos. Apskritai, iš esmės tinkamai pertvarkyti švietimo sistemą stigo politinės valios ir ryžto ne tik dabartinei, bet ir visoms iki to laiko buvusioms vyriausybėms“, – įsitikinęs V. Mazuronis.

Paklaustas, kodėl su streikuojančiais mokytojais nesikalba ir nesideri ministrė A. Pitrėnienė, Darbo partijos vadovas sakė, kad kolegė šiuo metu serga.

Meilė rinkėjams 

„Supraskit – prasidėjo begalinės meilės rinkėjams laikotarpis. Visiems – pagal norus, o ne pagal galimybes. O jeigu kalbėtume iš esmės, tai derėtų sąžiningai pasakyti, kad šiuo metu yra didelė grupė įvairių sričių darbuotojų, kuriems atlyginimai nebuvo keliami pastaruosius aštuonerius metus. Jiems nekeliame algų, o mokytojams keliame jau nebe pirmą kartą“, – po koalicijos tarybos posėdžio kalbėjo Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.

Jis priminė, kad praėjusią savaitę mokytojams vyriausybė pasiūlė papildomus 5 mln. eurų algoms didinti. Tačiau toks pasiūlymas esą netikęs ir Darbo partija ragina papildomai rasti 17 mln. eurų.

Tačiau, pasak A. Syso, šalies biudžetas dėl mokytojų atlyginimų tikrai nebus peržiūrimas.

Vyriausybė turės sudaryti trejų metų planą, pagal kurį nuo šių metų rugsėjo ir kitų metų sausio mokytojų atlyginimai turėtų padidėti nuo 3 iki 7 proc., o taip pat – panaikintos vadinamos algų žirklės, kurios leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlyginimą. Tokia tvarka buvo įvesta per sunkmetį.

Siūlė pasiskolinti pinigų

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Petras Gražulis teigė manąs, jog dabartinėje situacijoje reikėtų ieškoti kompromiso su streikuoti nusprendusiais mokytojais, nes dėl streiko kenčia ir mokiniai, ir jų tėvai.

P. Gražulis taip pat pasiūlė mokykloms gyventi šiek tiek taupiau ir ūkiškiau: „Dabar gi vos ne kiekviena mokykla nori išsileisti savus vadovėlius ir kitas mokymo priemones. O gal galima būtų išleisti keletą autoritetingų autorių vadovėlių, kurie tiktų visoms mokykloms? Manau, mokyklos galėtų peržiūrėti ir mokytojų darbo krūvius. Gal galima pasistengti, kad mokytojai turėtų pilną darbo krūvį ir gautų didesnį atlyginimą?“

„Tvarkietis“ taip pat ragino Švietimo ir mokslo ministeriją rasti savo biudžete papildomų lėšų mokytojų atlyginimams pakelti, o, jeigu nepavyks rasti tiek, kiek reikia, esą galėtų ir pasiskolinti.

„Pasiskolinus kokius 7 mln. eurų, šiai dienai problemos būtų išspręstos, o, apskritai, reikėtų kuo skubiau imtis rimtų politinių sprendimų, kad būtų pakeltos ne tik švietimo įstaigų darbuotojų algos, bet ir visų sričių darbuotojų, kurių atlyginimai šiuo metu vieni mažiausių Europos Sąjungoje“, – svarstė P. Gražulis.

Bet jis neneigė, kad švietimo įstaigų profsąjungos atstovai, organizuodami streiką, nevengia politikavimo: „Tokia išvada man peršasi matant, kas vyksta mano rinkiminėje apygardoje Klaipėdos rajone: nors vaikų darželių darbuotojų atlyginimai – vieni mažiausių, bet jie nestreikuoja.“