Premjeras nuomonės dėl Laisvės premijos V. Landsbergiui nekeičia Pereiti į pagrindinį turinį

Premjeras nuomonės dėl Laisvės premijos V. Landsbergiui nekeičia

2015-12-17 07:56
BNS inf.
Premjeras nuomonės dėl Laisvės premijos V. Landsbergiui nekeičia
Premjeras nuomonės dėl Laisvės premijos V. Landsbergiui nekeičia / A. Ufarto/BFL nuotr.

Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) garbės pirmininkui Vytautui Landsbergiui paraginus nesvarstyti Laisvės premijos skyrimo, premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius vis tiek kartoja, kad premija pirmajam faktiniam atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovui V.Landsbergiui turi būti paskirta.

„Premjero pozicija ta pati. Laisvės premija turi būti paskirta V.Landsbergiui“, - BNS ketvirtadienį sakė ministro pirmininko atstovė spaudai Evelina Butkutė - Lazdauskienė.

Premjero atstovė pridūrė, kad A.Butkevičius neragins atsiimti projekto dėl Laisvės premijos skyrimo, tarp kurio teikėjų yra jis pats.

Paraginęs Seimą „susikaupti rimtiems valstybės darbams“ V.Landsbergis atvirame laiške Seimo pirmininkei trečiadienį paprašė nebesvarstyti Laisvės premijos skyrimo.

Lapkričio pabaigoje Seimas valdančiųjų balsais atmetė Laisvės premijos komisijos siūlymą premiją skirti V.Landsbergiui. Prieš premijos skyrimą balsavo socialdemokratai, „darbiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metais. Ji teikiama kasmet sausio 13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.

Pagal įstatymą, premija siekiama įvertinti pasiekimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

V.Landsbergis 1990-aisiais vadovavo Aukščiausiosios Tarybos sesijai, priėmusiai Kovo 11-osios aktą, kuriuo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Per ateinančius dvejus metus V. Landsbergio vadovaujama Lietuva atlaikė Maskvos spaudimą ir įtvirtino valstybingumą.

Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui, ketvirtoji - Lenkijos disidentui, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra