„Mes sutarėme, jog privalu dėti pastangas siekiant stiprinti Ukrainos derybinę poziciją. Ukrainai reikia tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų, įskaitant narystę NATO bei ES“, – kalbėjo premjeras.

„Turime išlaikyti ir išplėsti sankcijas Rusijai (...) ir jos bendrininkei Baltarusijai. Toliau izoliuoti Rusiją tarptautiniu mastu ir reikalauti atsakomybės, įskaitant viso Rusijos įšaldyto turto konfiskavimo“, – pridūrė G. Paluckas.

Jo teigimu, Baltijos šalių bendras tikslas – padėti Ukrainai laimėti karą ir užtikrinti teisingą, tvarią bei ilgalaikę taiką, o tai turėtų būti daroma teikiant visapusišką paramą Kyjivui.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina (Evika Silinia) sakė, kad visos trys Baltijos šalys skiria Ukrainai remti skiria bent 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto.

„Tai darysime ir ateityje“, – akcentavo ji.

Estijos premjeras Kristenas Michalas pabrėžė, jog 18-asis ES sankcijų Rusijai paketas turėtų „smogti ten, kur skauda labiausiai“.

Kaip skelbė BNS, besitęsiant Kremliaus karui Ukrainoje, ES prieš savaitę priėmė 17-ąjį sankcijų Kremliui paketą, tačiau dalis Bendrijos narių jau ragina imtis ir 18-ojo.

Lietuva siekia, jog naujajame pakete būtų sankcionuojamos su energetika, gamtinėmis dujomis, nafta susijusios įmones, taip pat finansinės institucijos.

Ukraina paraišką dėl stojimo į NATO pateikė 2022 metų rugsėjį, keli mėnesiai po Rusijos didelio masto invazijos pradžios. Šalis oficialaus kvietimo nėra gavusi, nes 32 šalims narėms sunku pasiekti konsensusą šiuo klausimu.

Praėjusiais metais visos 27 ES valstybės narės Ukrainai uždegė žalią šviesą pradėti stojimo derybas, tačiau derybos su Kyjivu įstrigo, nes Vengrija jas blokuoja, reikalaudama užtikrinti vengriškai kalbančios mažumos Ukrainoje teises.