„Mes tikrai pasiruošę perimti Vyriausybėje, esant reikalui, moderatoriaus ar koordinatoriaus vaidmenį, kviesti politines partijas, jų atstovus, dirbančius saugumo srityje, ir pasirengti tam tikroms principinėms gairėms, ar mes galime vienodai matyti kai kuriuos principinius dalykus“, – ketvirtadienį susitikęs su konservatorių frakcija sakė S. Skvernelis.

Kartu premjeras pažymi, kad nereikia skubėti pasirašyti susitarimo dėl gynybos, kol neapsispręsta visuotinio šaukimo klausimu, nes nuo pasirinkto kariuomenės modelio priklausys ir numatomi finansiniai įsipareigojimai.

Trečiadienį premjeras su opozicine Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija aptarė partijoms pasirašyti siūlomą susitarimą dėl užsienio, saugumo ir gynybos politikos gairių. Projekte siūloma įrašyti, kad šiemet krašto apsaugos finansavimui skyrus 2 proc. BVP politikai siektų „kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą“. Konservatoriai siūlo iki 2020 metų gynybai skirti 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP)

Pasak premjero, kalbėti apie konkrečius skaičius racionalu būtų apsisprendus dėl Lietuvos kariuomenės ateities modelio – ar bus įvestas visuotinis šaukimas, ar liekama prie dabartinio mišrios kariuomenės modelio, jį tobulinant.

„Reikia išsiaiškinti, ar turime konceptualų sutarimą dėl pačio krašto apsaugos sistemos modelio – tai modelis dėl visuotinio šaukimo, kas būtų, jei mes priimtume tokį politinį sprendimą, pereiti prie visuotinio šaukimo. Yra skaičiai, kiek tai kainuotų, kokios stiprybės ir silpnybės šito modelio, ir, jei mes matom, kad yra svarstytina strategiškai kryptis  prie visuotinio šaukimo, (sutarti – BNS), ar liekame prie modelio, koks dabar yra, ar modelį , kuris dabar yra, tobuliname atsižvelgdami į demografines perspektyvas. Tada turėtume pasitvirtinti strategiją“, – kalbėjo S. Skvernelis.

„Mes Vyriausybėje pasiruošę, jei priimtina, kviestis partijų atstovus ir susidėlioti principinius dalykus, tada būtų galima dirbti prie išsamaus, konkretaus strateginio dokumento, kurį pasirašytume. Aš palaikau idėją, kad galbūt nereikia šiandien pasirašinėti dokumentų, kurie nėra tvarūs arba yra proginiai, bet kalbėti apie ilgalaikę strategiją ir ją įtvirtinti“, – pridūrė Vyriausybės vadovas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis po susitikimo žurnalistams sakė, kad jam priimtina premjero pozicija.

„Mes sutinkame su premjeru, matome taip pat, jis paskiria politinį žmogų vadovauti tai grupei, sutelkti partijas. Premjeras perima į savo rankas, tai atsakingas požiūris, ir mes rimtai žiūrėsime į tą partijų susitarimą“, – sakė G. Landsbergis.

Šiemetiniame biudžete krašto apsaugai skirta 2,06 proc. BVP, tai yra 149,2 mln. eurų daugiau nei pernai, iš viso 873 mln. eurų. Premjeras S. Skvernelis anksčiau žadėjo, kad Lietuvai šiemet su krašto apsaugos biudžetu pirmąkart pasiekus 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kariuomenės finansavimas ir toliau didės tolygiai.

Dalinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiais metais pašaukti 3,8 tūkst. karo prievolininkų, trim šimtais daugiau jaunuolių nei pernai.

Krašto apsaugos ministerija šiemet pristatė analizę dėl visuotinio šaukimo: visuotiniam vaikinų šaukimui į kariuomenę įvesti iš viso reikėtų apie 400 mln. eurų, o norint šaukti ir merginas reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų. Šių pinigų reikėtų naujoms kareivinėms pastatyti, užtikrinti šauktinių aprūpinimą ir parengti papildomus instruktorius jiems apmokyti.

Ministerija skaičiuoja, kad visuotinė vaikinų karo prievolė apimtų apie 6300 jaunuolių kasmet, o šaukiant vaikinus ir merginas šis skaičius išaugtų iki maždaug 12300 žmonių.