Vyriausybės vadovas pabrėžė, kad vykdant geležinkelių valdymo reformą ir įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą Lietuva laikosi pozicijos, kad geležinkelių infrastruktūros valdymas Lietuvos teritorijoje turi išlikti valstybės įmonės rankose.

„Rail Baltica“ - svarbiausias Lietuvos transporto sektoriaus infrastruktūros projektas, turime įgyvendinti jį iki 2026 metų. Tam labai svarbu užsitikrinti reikšmingą ES finansinę paramą. Tikimės, kad 2026 metais turėsime modernią europinės vėžės geležinkelio liniją, sujungsiančią Lietuvą su Latvija bei Lenkija“, - sakė S. Skvernelis. Taip pat bus modernizuojama geležinkelio linija tarp Kauno ir Vilniaus. Šis projektas užtikrins greitesnį ir patogesnį krovinių pervežimą, taip pat keleivių susisiekimą geležinkeliu su Vakarų Europa.

Vyriausybės vadovas akcentavo ES svarstomo mobilumo paketo svarbą. „Lietuvai labai svarbu, kad tarptautiniam kelių transportui nebūtų taikomos komandiravimo direktyvos nuostatos bei nebūtų dirbtinai ribojama ES laisva vidaus rinka transporto sektoriuje. Mes pasisakome už tai, kad tarptautinio susisiekimo vairuotojams nebūtų taikomi priimančios šalies minimalios algos mokėjimo reikalavimai“, - teigė Premjeras.

Kalbėta apie Lietuvos iniciatyva startavusias Seimo ir Vyriausybės konsultacijas su ES valstybėmis ir institucijomis dėl ES vasaros laiko direktyvos peržiūros. „Nėra patikimų įrodymų dėl šios direktyvos ekonominės naudos - tačiau turima vis daugiau nuomonių apie laiko kaitaliojimo žalą žmonių sveikatai. Naujausios apklausos rodo, kad net 80 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria laikrodžio rodyklių sukiojimui du kartus per metus. Tikimės EK supratimo ir pagalbos sprendžiant šį klausimą“, - kalbėjo S. Skvernelis.

Susitikime aptarta galimybė nacionalinėmis lėšomis remti naujų tiesioginių oro maršrutų iš Vilniaus į kitas ES sostines atsiradimą. Vyriausybės vadovo teigimu, reikalingos lankstesnės ES valstybės pagalbos taisyklės šiam tikslui, kadangi šiandien susisiekimo su Lietuva oro transportu galimybės yra pernelyg ribotos.