„Aš tikiuosi, kad Vilniuje mes galėsime suteikti Ukrainai tikrą kelią į NATO. Būtų sukurtas pavojingas precedentas, jei Vilniaus susitikimo rezultatai, neleidžiant Ukrainai įstoti į NATO, būtų suprasti kaip Rusijos pergalė“, – penktadienį Seime vykstančiame NATO valstybių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikime sakė premjerė.

Kreipdamasi į NATO šalių parlamentų vadovus I. Šimonytė teigė, kad Rusija kariauja ne tik prieš Ukrainą, bet ir visą demokratinę bendruomenę, o šiame antrajame fronte ypač svarbus parlamentų vaidmuo.

„Rusija negali palaužti Ukrainos, bet tikisi palaužti mūsų visuomenių vienybę, mūsų demokratinę bendruomenę. Tai – antrasis frontas kare, kurį kariauja Rusija, ir parlamentai stovi šio antro fronto priešakyje“, – kalbėjo premjerė.

Putino gyva neapykanta demokratijai su Rusijos imperinėmis ambicijomis yra ilgalaikė grėsmė ir siekia toli už Ukrainos sienų.

Ji teigė, kad Vakarai neturi kitos galimybės kaip išlaikyti šį ištvermės egzaminą, nes „Putino gyva neapykanta demokratijai su Rusijos imperinėmis ambicijomis yra ilgalaikė grėsmė ir siekia toli už Ukrainos sienų“.

Premjerė pažymėjo, kad geopolitine situacijai pasikeistus dramatiškai NATO neturi prabangos į priekį judėti laipsniškai ir sprendimai turi būti drąsūs. Pasak jos, Baltijos šalims rytinio flango stiprinimas ypač svarbus dėl geografinės padėties, stipriai militarizuoto Kaliningrado ir Baltarusijos kaimynystės, su NATO sausuma susisiekiant tik siauru Suvalkų koridoriumi.

„Madride mes priėmėme svarbų sprendimą priešakinių pajėgų batalionus sustiprinti bent iki brigadų, kur reikalinga. Jei tai nėra reikalingą Suvalkų koridoriaus regionui, tada nežinau, kur tai reikalinga“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ji taip pat pabrėžė kad „pats patikimiausias atgrasymas yra atitinkamos dislokuotos NATO pajėgos.

Kabėdama apie bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį gynybai I. Šimonytė teigė, kad „2 procentai gali būti tik grindys, ne lubos“.

„Visos trys Baltijos šalys jau skiria gynybai per 2,5 proc. BVP ir ateityje didins šias išlaidas. Kaip sąjungininkus priimanti šalis, Lietuva stato būtiną infrastruktūrą ir investuoja į karinį mobilumą, jei įtrauktume šias investicijas, mūsų išlaidos gynybai jau būtų arti 3 proc. BVP“, – teigė Vyriausybės vadovė.

Penktadienį Seime vyksta NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimas aptarti saugumo situacijai regione ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris vyks Vilniuje liepos 11–12 dienomis.

Į renginį Vilniuje pakviesti NATO valstybių narių, taip pat Švedijos ir Ukrainos parlamentų vadovai, šių valstybių parlamentų užsienio ir saugumo reikalų komitetų pirmininkai.

Šeštadienį delegacijos lankysis Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone.