Premjerė ir ministrė: prie nepaprastosios padėties Lenkijos pasienyje gali būti grįžtama

„Sutarėme taip, kad kol kas Seimas gali priimti nutarimą be šitos nuostatos (nepaprastosios padėties pasienyje su Lenkija), bet jeigu būtų poreikis papildyti, tarkime, jeigu būtų reikalinga antrinės migracijos pastangų užkardymui pasitelkti kariuomenę, tuomet Vyriausybė kreiptųsi į Seimą, kad tie apribojimai būtų praplėsti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Antradienį Seime buvo registruotas pakoreguotas projektas dėl nepaprastosios padėties pasienyje su Baltarusija pratęsimo daugiau kaip mėnesiui iki sausio 15 dienos. Jame nebeliko ankstesnio Vyriausybės siūlymo tokią padėtį įvesti pasienyje su Lenkija.

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, toks sprendimas priimtas „įsiklausant į frakcijų pasiūlymus, vertinant tai, kad šiame etape tai nėra būtina nuostata, kuri esant reikalui bus koreguojama“.

Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė sako, kad šiuo metu situacija „gal ir atrodo, kad yra pakankamai stabili“, tačiau Baltarusijos režimas yra neprognozuojamas ir kiekvieną dieną galima tikėtis „bet kokių veiksmų“.

„Šiuo metu buvo priimtas sprendimas, kad galime ir netaikyti šios priemonės, bet ateityje, manau, kad priklausomai nuo Baltarusijos režimo veiksmų gali tekti grįžti prie šio klausimo“, – žurnalistams Seime sakė A. Bilotaitė.

Šiuo metu buvo priimtas sprendimas, kad galime ir netaikyti šios priemonės, bet ateityje, manau, kad priklausomai nuo Baltarusijos režimo veiksmų gali tekti grįžti prie šio klausimo.

Pasak A. Bilotaitės, nepaprastoji padėtis Lenkijos ir Lietuvos pasienyje leistų, „jei atsitiktų blogiausias scenarijus, panaudoti kariuomenę“.

„Šiuo metu tam gal poreikio nėra, bet mes matome rizikas, kad tai gali nutikti ateityje, ir Vidaus reikalų ministerijos pozicija tokia, kad mes turime būti pasiruošę bet kokiems scenarijams“, – pažymėjo ministrė.

Seimas antradienį spręs dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir penkis kilometrus į valstybės gilumą, t. y. iš viso dešimties kilometrų ruože.

Taip pat tokia padėtis būtų įvedama ir užsieniečių laikinojo apgyvendinimo vietose.

Seimo pirmininkės pavaduotojas konservatorius Paulius Saudargas BNS sakė, kad siūlymo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija atsisakyta, nes tam prieštaravo dalis Seimo narių, o tokiam sprendimui norima kuo didesnio konsensuso.

„Po Vyriausybės neformalių dialogų su parlamentu, norisi šiam sprendimui kuo didesnio sutelktumo, opozicijos palaikymo, iš visų frakcijų. Kadangi kilo klausimų dėl Lenkijos, nuspręsta eiti sutarimo keliu, kad mažiau kiltų opozicijai klausimų“, – BNS sakė P. Saudargas.

Anot jo, dalis parlamentarų nepaprastosios padėties įvedimui pasienyje su Lenkija prieštaravo, kėlė klausimus, tad „nuspręsta likti su padėtimi, kuri yra“.

Pagal anksčiau Seimo priimtą nutarimą, padidėjus įtampai dėl neteisėtos migracijos nepaprastoji padėtis pasienyje su Baltarusija buvo įvesta iki gruodžio 9 dienos.

Nutarimu buvo siūlyta palikti iki šiol buvusius ribojimus patekti asmenims į minėtą dešimties kilometrų zoną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, išskyrus kai kurias išimtis, rengti čia susirinkimus. Tačiau toks draudimas būtų negaliojęs pasienyje su Lenkija.

Taip pat siekiama praplėsti ir nepaprastųjų priemonių naudojimą – atgrasančius veiksmus, psichinę prievartą, o kritiniu atveju, jei aktyviais veiksmais ar turimais daiktais asmenys kelia pavojų pareigūnų ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei – ir „proporcingą fizinę prievartą“.

Papildomai numatoma, kad šiuos veiksmus būtų galima taikyti ne tik kai siena kertama ar ją ketinama kirsti tam neskirtose vietose, bet ir tam skirtose vietose, t. y.,  pasienio kontrolės punktuose.

Sprendimą rengusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad taip siekiama „užkardyti galimas provokacijas pasienio kontrolės punktuose“.

Ministerija siūlymą pratęsti nepaprastąją padėtį argumentuoja nenuslopusia įtampa dėl migrantų krizės. Jos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje gali būti susikaupę nuo 7 iki 15 tūkst. migrantų.

Nepaprastoji padėtis pasienyje buvo įvesta lapkričio 10 dieną.

Į Lietuvą šiemet pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.