- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad kad Lenkijoje egzistuojantys teisiniai apribojimai „nenumato pareigos“ siųsti karius į užsienį net ir vykstant karui, o tai galiotų ir kaimyninės Lietuvos užpuolimo atveju.
„Aš turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – TV3 televizijos laidai „Dėmesio centre“ penktadienį teigė premjerė.
„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – pridūrė ji, paklausta, ar Lenkijoje galioja teisės aktai, kurie net ir jos kaimynės bei NATO sąjungininkės užpuolimo atveju ribotų galimybes dislokuoti savo karius Lietuvoje.
Tokios pareigos įstatymai nenumato.
Krašto apsaugos ministras BNS šeštadienį sakė negalintis komentuoti šio pareiškimo, tačiau pripažino, kad šiose formuluotėse „ne viskas tikslu“.
„Iš gynybos srities – tai yra nekomentuotinams mums dalykas. Ne viskas tikslu, bet tiesiog, nekomentuojame“, – BNS teigė A. Anušauskas.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas tvirtina, kad premjerės pareiškimas yra „ne itin atsakingas“ ir mažai ką bendro turintis su teise.
Anot jo, įstatymas, reguliuojantis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje, numato, jog šalies pajėgos „už šalies ribų gali būti panaudotos remiantis tarptautinės organizacijos, kurios narė yra Lenkijos Respublika, kompetentingos institucijos, Europos Sąjungos institucijos sprendimu, taip pat priimančiosios šalies kvietimu ar sutikimu.“
„Kur čia kokie „aiškūs teisiniai“ apribojimai? Kaip tik numatyti du mums reikšmingi pagrindai – Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimas ir Lietuvos prašymas. O pareiga numatyta Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnyje, kuriame, beje, nustatyta, jog privalu pagalbą užpultai NATO šaliai teikti tiek individualiai, tiek kartu su kitomis sąjungininkėmis“, – feisbuke rašė D. Žalimas.
Praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume dalyvavęs buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) atkreipė dėmesį, kad nepaisant kolektyvinę gynybą numatančio penktojo NATO straipsnio, Aljanso valstybės galimo Rusijos užpuolimo atveju turėtų būti pasiruošusios gintis pačios, kadangi iki NATO pajėgų atvykimo į vietą gali praeiti dvi savaitės.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu
„Jei Rusija užpuls NATO šalį, gali užtrukti iki dviejų savaičių, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą, taigi jūs turite galvoti apie visuotinę gynybą, ar lietuviai yra pasiruošę blogiausiam scenarijui, dvi savaitės iki atvykstant pastiprinimui. Aš sakyčiau, jūs turite būti pasiruošę mažiausiai dviem savaitėms iki atvyks pastiprinimas“, – sakė B. Hodgesas, šiuo metu dirbantis NATO vyriausiuoju konsultantu logistikos klausimais.
Vienas aktualiausių klausimų Lietuvos ir Lenkijos gynybos kontekste yra šalis skiriančio maždaug 100 kilometrų pasienio ruožo – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – apsauga. Šis ruožas iš Vakarų ribojasi su Kaliningrado sritimi, iš Rytų – su Baltarusija, o karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Rusijos atstovui pareikštas griežtas protestas dėl neteisėtų veiksmų Lietuvos piliečių atžvilgiu
Ketvirtadienį į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas ir jam įteikta griežto protesto nota dėl Rusijos Federacijos sprendimų įtraukti į ieškomų asmenų sąra&scar...
-
I. Degutienė: jaunoji konservatorių karta neranda bendros kalbos su žmonėmis3
Buvusi Seimo pirmininkė, ilgametė konservatorė Irena Degutienė sukritikavo jaunesniuosius konservatorius dėl negebėjimo rasti bendros kalbos. ...
-
L. Kasčiūnas: vokiečių brigados perkėlimas bus paankstintas, jei tik atsiras galimybė2
Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvą bus paankstintas, jei tik atsiras tokia galimybė, sako su šalies gynybos ministru Berlyne ketvirtadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Seimas nesutiko, kad partijoms būtų uždrausta dotacijos lėšomis apmokėti baudas6
Seimas atmetė įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma uždrausti politinėms partijoms valstybės biudžeto lėšomis sumokėti joms skirtas baudas. ...
-
V. Rupšys Briuselyje aptarė paramą Ukrainai, gynybos stiprinimą3
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys dvi dienas trukusiuose karinių komitetų susitikimuose Briuselyje aptarė paramą Ukrainai, gynybos stiprinimą. ...
-
Etikos sargai pradėjo tyrimą dėl galimo D. Šakalienės interesų konflikto4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijai prašant įvertinti, ar nuslėpdama vyro darbovietę socialdemokratė Dovilė Šakalienė nesupainiojo interesų, Seimo etikos sargai nusprendė pradėti tyrimą. ...
-
Po nesėkmingo referendumo – naujas siūlymas dėl pilietybės išsaugojimo8
Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę. ...
-
Panevėžio mero R. M. Račkausko byloje baigta apklausa, bus skelbiami mirusio M. Vaupšo parodymai1
Panevėžio miesto mero Ryčio Mykolo Račkausko ir jo buvusios patarėjos Gintarės Maskoliūnienės baudžiamojoje byloje Apeliacinis teismas ketvirtadienį baigė viešųjų pirkimų specialistės apklausą. ...
-
Po išpuolio prieš Slovakijos premjerą – G. Nausėdos dvejonės dėl apsaugos4
Po pasikėsinimo į Slovakijos premjerą Robertą Fico (Robertą Ficą), Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kvestionuoja Lietuvos premjerės, Seimo vadovės sprendimus atsisakyti apsaugos. ...
-
G. Nausėda sako, kad solidarumo mokestis pasiteisino, ragina neatmesti jo pratęsimo2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad antrus metus galiojantis laikinasis bankų solidarumo įnašas pasiteisino, todėl ragina neatmesti siūlymų jį pratęsti. ...