Ketvirtą mėnesį Vyriausybei vadovaujanti Inga Ruginienė, nepaisant kritikos ir smarkiai kritusių reitingų visuomenės apklausose, sako, kad ministrų kabinetas dirba kryptingai pagal Vyriausybės programą. Laukia galutiniai sprendimai dėl naujo poligono, kontrpriemonių kontrabandiniams balionams, sveikatos paslaugų finansavimo. Priimti sprendimus ir formuoti jai patariančią komandą premjerė ir toliau žada remdamasi savo, o ne opozicijos nuomone.
Dilemos dėl koalicijos
– Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius skelbia, kad partija svarstys dilemą dėl „Nemuno aušros“. Ką Jūs manote apie šios koalicijos tikslingumą, kai „Nemuno aušra“ vis trolina net ir tokiais jautriais klausimais kaip dėl Kapčiamiesčio poligono?
– Žinoma, man labai gaila, kad turime prieiti prie tokio taško ir svarstyti pačios koalicijos likimą. Kai ji buvo sudaroma, buvo aiškus visų trijų partnerių susitarimas, kad dirbsime bendroje komandoje, ir mes susijungėme tam, kad priimtume labai svarbius sprendimus Lietuvai.
Destrukcijos išorėje tikrai netrūksta, o pastarieji mėnesiai, ypač kai atėjo mūsų nauja Vyriausybė, buvo labai sunkūs – tiek dėl įvairių diskusijų, tiek dėl viso negatyvaus emocinio fono. Tačiau tikrai nesitikėjome, kad ir viduje, mūsų komandoje, bus tam tikrų mėtymųsi, o ne kryptingas žiūrėjimas vieno tikslo link.
Mūsų siekis išlieka toks pats – susibūrėme dirbti ir Lietuvai nuveikti aiškių konkrečių darbų. Tikrai nesinorėtų čia įvairių trumpalaikių įžvalgų ir žaidimų, bet labai norėtųsi, kad visų koalicijos partnerių energija būtų sukoncentruota būtent tiems darbams nuveikti. Dabar, kai kai kuriuos darbus pradėjome ir „Nemuno aušros“ iniciatyva, yra jausmas, kad nėra matymo, kaip juos užbaigti. Aš, jeigu darbą pradedu, visada noriu jį ir užbaigti.
Labai gaila, kad dabar turime apie tai diskutuoti, nes kažkas nemato galimybės bendrai dirbti. Tačiau noriu kai ką šiek tiek atskirti, nes yra toks disonansas: kai dirbi atskirai su Seimo frakcija ir kitais „Nemuno aušros“ nariais, atrodo, darbas yra gana sklandus, sprendimus priimame sklandžiai ir atskirose srityse yra bendras matymas. Tačiau matome vieno žmogaus kažkokį veikimą atskirai, o tai mums, kaip socialdemokratams, visiškai nepriimtina. Kai reikia sutarti dėl Lietuvai labai svarbių klausimų, atrodo, visi bendrai sutariame ir balsuojame, bet paskui tarp tų sprendimų vyksta tai, kas vyksta.
– Tačiau tas žmogus yra tos partijos pirmininkas, veidas, labai svarbus sprendimų priėmėjas.
– Todėl „Nemuno aušra“ savo partijos viduje turi pati apsvarstyti, ar tai jiems priimtina. Jei jie nemato problemos, turbūt laikas mums identifikuoti, kad mes tą problemą matome.
– Kaip Jūs balsuotumėte: už koalicijos sutarties nutraukimą su „Nemuno aušra“ ar ne?
– Noriu patikinti visus Lietuvos žmones, kad, nepaisant, koks bus sprendimas, darbai nenukentės, ką pažadėjome – tą vykdysime.
Iki šio momento Vyriausybė padarė daugybę darbų, kai kurie startuoja nuo šių metų. Kai kas netikėjo, kad bus priimtas rekordinis gynybos biudžetas, bet jis priimtas, nepaisant to paties vieno žmogaus pasisakymų ir abejonių. Vyriausybė toliau kryptingai judės į priekį. Tačiau matyti ir diskutuoti apie tai, kad tam tikri momentai nepriimtini, manau, būtina.
– Premjere, juk turite nuomonę: Jūs už koaliciją su „Nemuno aušra“ ar prieš?
– Rugpjūtį ir rugsėjį man buvo keliami tie patys klausimai. Sakiau, kad mažumos Vyriausybės nebijau. Suprantu, kad tam tikri sprendimai gali būti sudėtingesni ir bus sunkiau dirbti, bet tai manęs negąsdina. Manęs niekas nešantažuos ir neišgąsdins. Kai bus tas balsavimas, tada sprendimas ir bus padarytas.
– Jei griūtų ši koalicija, ar būtumėte už mažumos Vyriausybę, ar už bandymą susigrąžinti buvusius partnerius – Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“?
– Gali būti ir planas A, ir B, ir C. Tačiau Seime yra toks spektras partijų, koks yra, ir su kai kuriomis ideologiškai niekada nebus galimybės dirbti koalicijoje.
– „Nemuno aušra“ pareiškė norinti grįžti prie derybų dėl postų. Jei koalicija išliks, ar ministrų kabinete matote galimybę jiems gauti trečią portfelį, kaip kad buvo tartasi sudarant koaliciją?
– Pirmiausia ši partija turi susitelkti bendram darbui ir dirbti vykdant Vyriausybės programą, o ne savo atskirą vidaus ir užsienio politiką, kas atrodo mažų mažiausiai keistai. Tada kalbėsime kitais klausimais.
Dėl poligono derinamasi
– Remigijus Žemaitaitis nuvažiavo susitikti su vietos gyventojais dėl Kapčiamiesčio poligono anksčiau nei premjerė. Ar planuojate ten vykti Jūs? Kaip paaiškintumėte, kodėl tokia pavėluota Vyriausybės, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) komunikacija su vietos gyventojais?
– Pirmiausia reikia sudėlioti faktus, nes daug nesusipratimų ir nežinomybės atsiranda, kai jie iškraipomi. Visų pirma viso šio regiono, ne tik Kapčiamiesčio, klausimas buvo aptartas Valstybės gynybos taryboje ir nuspręsta, kad rekomendacija yra poligono statyboms pasirinkti šį regioną. Tada prasidėjo pokalbiai ne tik su merais, bet ir su vietos gyventojais.
Traktoriai dar nevažiuoja, poligonas nestatomas, dabar – normali pirminė derinimo stadija, kai kalbamės su vietos bendruomenėmis, verslu, meru, kad sudėliotume visus jautrius taškus, kokie yra regiono lūkesčiai, kokius galime atliepti, kokios yra baimės, ką galime padaryti, ko ne, ir pagal tai formuosis projekto planas.
Nėra taip, kad atėjome, padėjome ant stalo planą kaip nepajudinamą akmenį ir pasakėme, kad bus taip, o ne kitaip. Pasirinkome sudėtingesnį kelią – suderinti interesus ne tik su stambesnėmis, bet ir smulkesnėmis grupėmis, nes lūkesčiai yra skirtingi. Krašto apsaugos ministrui duota užduotis juos identifikuoti, tada pasitarsime, ką galėsime padaryti, nes vieniems reikia vieno, kitiems – kito, ir turime prieiti prie bendro sprendimo.
I. Ruginienę stebina, kad opozicija kažkodėl įsivaizduoja, jog ne premjeras gali pasirinkti sau komandą, o opozicija jam ją gali parinkti. Sau patariamąją komandą, ar tai būtų patarėjai, ar kokia komisija, ar taryba, ji rinksis pati.
Suprantu, kad yra daug skepticizmo, girdžiu, kokios vyksta diskusijos, reikia mums poligono ar ne. Prieš dešimt ar penkiolika metų ir 5 proc. BVP gynybai tikrai nereikėjo, nes jautėmės gana saugiai, tačiau dabar matome, kas vyksta Ukrainoje, kas vyksta už Atlanto, ir reikia suprasti, kad stiprinti gynybą mums tiesiog gyvybiškai svarbu.
Kažkas rašė, kad aš nieko nesuprantu apie saugumą, nes kalbėjau, kad, jei poligonas tame regione atsiras, jame padidės saugumas. Tačiau taip, jį įkūrus, atsiras ir priežiūros sistemos, kurios užtikrins saugumą, kiekvienas judesys bus labai jautriai fiksuojamas. Kai kas baiminasi, kad prasidėjus karui poligonas bus priešo taikinys karo veiksmams. Tačiau jie nebūna taikiniai karo metu, ten kareivių paprastai nebūna, jie būna fronto linijose, o poligone svarbių gynybos objektų nelieka. Poligonai reikalingi pasiruošimui, kaip sportininkui stadionas treniruotėms, o jei ateitų diena X, veiksmas vyktų visai kitur.
– Taigi ar ketinate vykti į Kapčiamiestį?
– Dabar yra visa eilė, kurie važiuoja. Vyriausybės pagrindiniu asmeniu tam paskirtas krašto apsaugos ministras, prie jo jungiasi kiti ministrai pagal savo srities klausimus. Ketvirtadienį vyko prezidentas. Turi įvykti šie susitikimai, krašto apsaugos ministras turi padaryti namų darbus ir tada aš pasiruošusi atvažiuoti ir diskutuoti. Tačiau nuo emocinio fono reikia pereiti prie konkretesnių sprendimų paieškos ir visa Vyriausybės komanda susitelkusi tą daryti.
– Paminėjote 2026 m. valstybės biudžetą su rekordinėmis gynybai skirtomis sumomis. Vis dėlto ar nebuvo teisi Jūsų atstatydinta krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, sakiusi, kad tiesiogiai krašto apsaugos reikmėms skiriama suma gali nesiekti ir 5 proc. BVP?
– Ne, nes 5,38 proc. yra išimtinai KAM biudžetas. Ji spręs, kur ir kaip bus naudojami pinigai. Kartais klaidingai manoma, kad lyg ir pažadėjome pinigus KAM, tačiau jie lieka Finansų ministerijoje, kuri ir spręs, kur juos panaudoti.
– Tačiau iš tos sumos bus skiriami pinigai savivaldybėms keliams į karinius objektus tvarkyti.
– Jei kalbame apie poligono statybą, o jie paprastai būna neapgyvendintoje teritorijoje, ir jei reikia iki jo nutiesti kelią, šis, be abejo, bus savivaldybės jurisdikcijoje, tačiau skirtas nuvykti į poligoną, tad tokiam objektui pinigai bus skirti iš KAM biudžeto.
Gal yra nepasitikėjimo ir pačia ministerija, kad ji skirstys pinigus, tačiau dar yra ir ES principai dėl investicijų į gynybą. Pavyzdžiui, jei reikėtų statyti karinę ligoninę, tai būtų daroma ne iš Sveikatos apsaugos, o KAM biudžeto, nes toks objektas skirtas šiai specialiai paskirčiai. Reikia žiūrėti į turinį, o ne į pavadinimą. Kelias, ligoninė ar geležinkelio atkarpa į poligoną amunicijai, sunkiasvoriam transportui atsivežti – tai susiję su krašto apsauga ir gynyba. Tačiau nereikia manyti, kad iš KAM biudžeto bus asfaltuojamas keliukas kokiame kaime, kuris nesusijęs su gynyba. Tokių dalykų nei patys galime daryti, nei ES tai leistų daryti.
Balionų iššūkis
– Kontrabandininkų balionų problema pristabdyta. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkurse atrinkti trys projektai, kaip su jais kovoti. Ar nemanote, kad reikėtų paspartinti galutinį pasirinkimą ir technologijų sukūrimą? Kokių dar priemonių ketinama imtis kontrabandai užkardyti?
– Jau praėjo keli mėnesiai ir tikrai galime sakyti, kad esame pažengę. Atsimenu pirmą dieną, kai kontrabandiniai balionai ėmė skristi oro uosto link ir mums teko uždaryti tiek Vilniaus, tiek Kauno oro uostus, nes tai mums buvo visiškai nauja; patirties, institucinės atminties iš praeitų Vyriausybių niekas nebuvo atsinešęs, nes lig tol niekas šios problemos nesprendė. Dabar jau daug aiškiau, galima matyti pirmuosius rezultatus.
Pasirinkome dvi veikimo kryptis. Tie balionai – dvejopos paskirties: priemonė kontrabandai pervežti ir hibridinės atakos išraiška. Kalbant apie kontrabandą – džiaugiuosi mūsų institucijų aktyviu darbu, nes per du mėnesius sugebėjome sudėlioti tokią schemą, kai jungtinės mobiliosios grupės naktimis patruliuoja, gruodį prieš Kalėdas net buvome pasitelkę kariuomenės pajėgas miškingoms vietovėms šukuoti ir dėl to suardyti kontrabandiniai tinklai, įvykdyti dideli kontrabandos poėmiai, suimta nemažai žmonių ir nežadame sustoti. Kova su kontrabanda pasienio ruožuose ir toliau vyks aktyviai.
Kitas dalykas – hibridinė ataka, kai balionai pagal palankią vėjo kryptį buvo sistemingai leidžiami oro uosto link. Jei kam atrodo, kad tai nereikšmingas dalykas, taip nėra. Iš tikrųjų tai labai pavojingas veiksmas ir didžiulė grėsmė žmogaus gyvybei, nes balionai kyla mažiausiai į 8 km aukštį, vadinasi, jie pasiekia tą lauką, kur lėktuvai leidžiasi arba kyla, o lėktuvo susidūrimas su balionu gali sukelti katastrofą.
Reikėjo reaguoti čia ir dabar. Be abejo, be diplomatinių priemonių, tam tikro spaudimo Baltarusijai būtų sunku tai spręsti. Mūsų kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje – įvairių provokacijų taip pat yra, jų bus ir ateityje, nes gyvename tokioje realybėje, kai karas vyksta šalia mūsų, Ukrainoje. Svarbu, kaip mes veikiame prieš naujas atakas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos konkursas yra ilgalaikė priemonė, nes pasaulyje dar nėra technologijų kovai su balionais. Aš labai dėkinga mūsų verslams, kurie aktyviai pasisiūlė testuoti savo technologijas, o kariuomenė atsivėrė, sudaro visas sąlygas tai daryti, ir tai po truputį duoda rezultatą. Tačiau tam reikia laiko. Jei atrasime geriausią technologiją, greičiausiai būsime lyderiai, nes net JAV susiduria su meteorologiniais balionais, tačiau technologijų prieš juos dar neturi.
Vyriausybės prioritetas Seimo pavasario sesijoje – užbaigti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pirmumo klausimą. Tikslas – sukurti sistemą nesupriešinant viešojo ir privataus sektoriaus, bet teikiant prioritetą viešajam.
Svarbus prioritetas
– Nuo Naujųjų metų prasidėjo antrosios pensijų pakopos reforma. Kokia joje kaupiančių asmenų dalis jau pareiškė pageidavimą iš jos pasitraukti?
– Dar neturiu duomenų, praėjo tik pora savaičių. Kai kas agitavo už trumpesnį terminą, bet likome prie dvejų metų, kad žmonės turėtų laiko apsispręsti. Džiaugiuosi, kad skeptikai, kurie kad ir kiek sakė, kad neįmanoma šios reformos padaryti ir socialdemokratai tikrai to nepadarys, mato, kad tai padarėme išpildydami žmonių lūkesčius.
– Gal ir Jūs pradėjote kaupti antrojoje pakopoje?
– Ne, nekaupiu antrojoje pakopoje. Pasitikiu „Sodros“ sistema ir pasilieku joje.
– Kokie bus prioritetiniai Vyriausybės projektai Seimo pavasario sesijoje?
– Dar styguojame šį darbą. Tačiau neabejotinai norėčiau užbaigti sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo pirmumo klausimą. Jis jau pradėtas svarstyti Seime, liko galutinis balsavimas.
Pirmą žingsnį jau padarėme su priemokomis ir mūsų kryptis aiški – viešasis sektorius turi stiprėti, negali taip toliau būti, kad sveikatos paslaugos apmokamos pusę metų, o paskui įstaigos nebeturi iš ko jų teikti. Tai visiška nesąmonė, metų metais besitęsianti problema, nesuprantu, kodėl kiti to nesprendė. Mes norime tai išspręsti, kad kiekvienas, mokėdamas mokesčius, būtų užsitikrinęs sveikatos priežiūros paslaugas be priemokų.
Mūsų tikslas – sukurti sistemą nesupriešinant viešojo ir privataus sektorių, bet teikiant prioritetą viešajam stiprinti. Man atrodo, kad jie gali vienas kitą papildyti, tačiau iki šio momento jie buvo nepagrįstai priešinami.
– Kokia Jūsų nuomonė dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos, kuri sukėlė daugiatūkstantinius protestus? Ar pritarėte užmojui ją prastumti buldozeriu? Kaip vertinate perspektyvas sutarti šiuo klausimu?
– Iš pat pradžių sakiau, kad LRT įstatymo pakeitimas su laisvu žodžiu nesietina. Aš absoliučiai už laisvą žodį, už kiekvieno, ne tik žurnalisto, bet ir kiekvieno gyventojo, teisę laisvai kalbėti, reikšti savo nuomonę; net jei ji skirtinga, turime išmokti pagarbiai ją išklausyti ir pagarbiai diskutuoti. Man nepriimtinas nepagarbus elgesys, įžeidinėjimai, patyčios.
Kita dalis – tam tikri struktūriniai pakeitimai. LRT jų bus, nes Valstybės kontrolė, padariusi LRT auditą, išsakė pastabų, taip pat ir Vyriausybei. Dabar dirbame prie Vyriausybės nutarimo dėl programų pirkimo, turės būti tam tikrų pokyčių. Pateiksime savo projektą, nes tai padaryti mus įpareigojo Valstybės kontrolė.
Kalbėdami apie LRT įstatymo pakeitimą kalbame apie tam tikrų principinių dalykų pakeitimą. Mano požiūriu, slaptas balsavimas turi sugrįžti. 2024 m. konservatorių daugumos jis buvo pakeistas nepagrįstai. Man atrodo, tai nesuteikia didesnės demokratijos, atviram balsavimui visada bus daroma įtaka. Manau, tik slaptu balsavimu galima sugrąžinti laisvą nepriklausomą balsavimą. Tai daroma, kad neliktų jokių abejonių, ar LRT tarybai nedaro įtakos tam tikros jėgos, institucijos, organizacijos, nes ji turi būti nepriklausoma ir daryti sprendimus be įtakos iš šalies.
Kiti dalykai yra diskusijų objektas, pavyzdžiui, LRT vadovo atleidimas dviem trečdaliais balsų, manau, galėtų likti. Dabar Seime dirba darbo grupė, bus įdomu, kokiais rezultatais pasibaigs jos darbas. Gali būti, kad šis klausimas jau yra praeities klausimas, turėsime gana gerus sprendimus.
Įtakos nedaro?
– Ar socialdemokratų valdžios kvartetas (partijos pirmininkas, premjerė, Seimo pirmininkas, Seimo frakcijos seniūnė), o gal net kvintetas, nes Gintauto Palucko įtaka tebėra juntama, yra gera valdymo forma? Ar nereikėtų Jums kandidatuoti į LSDP pirmininkus, kad, kaip įprasta demokratinėse šalyse, premjeras ir valdančiosios partijos pirmininkas būtų tas pats asmuo?
– Ačiū už įvertinimą, bet šis modelis man, kaip premjerei, suteikia daugiau laiko koncentruotis į Vyriausybės darbą. Beje, konservatoriai irgi turėjo panašią situaciją, kai premjerė nebuvo partijos pirmininkė. Labai tikiuosi, kad dabartinis mūsų partijos pirmininkas greitai apsispręs. M. Sinkevičius tikrai galėtų tęsti šį darbą, strateguoti partinius dalykus, o mes su ministrų kabinetu susikoncentruosime į Vyriausybės programos įgyvendinimą. Mano sprendimas toks ir manau, kad M. Sinkevičius galėtų tęsti darbą ir puikiai atstovauti LSDP.
Tačiau man keista, kad visiems atrodo, jog G. Paluckas tebedaro įtaką. Bent jau Vyriausybei jis jokios įtakos neturi.
– Kada paskelbsite naują Valstybės pažangos tarybos sudėtį?
– Taryba sudaryta, dabar jai turi pritarti Seimo Ateities komitetas, paskui projektas grįš galutiniam patvirtinimui į Vyriausybę.
– Išmetate valdančiosios daugumos kritikus?
– Kiekvienas atėjęs naujas premjeras darydavo tam tikrų pokyčių, rinkdavosi savo komandą ir niekam nekildavo klausimų. Dabar opozicija kažkodėl įsivaizduoja, kad ne premjeras gali pasirinkti sau komandą, o opozicija jam gali parinkti komandą. Mes vadovausimės stiliumi, kad premjeras parenka sau patariamąją komandą, ar tai būtų patarėjai, ar kokia komisija, ar taryba, iš žmonių, kurie nori pasilikti šiose struktūrose, iš tų, kurie bus pasiryžę nuoširdžiai ir sąžiningai dirbti Lietuvai.
– Ar neatsisakote idėjos pervardyti vaiko auginimo atostogas po kritikos, kad imatės smulkmenų, o kalbininkai išaiškino, kad atostogos yra atleidimas nuo pagrindinio darbo ar mokslų, nesvarbu, ką per jas veiki?
– Mano tikslas buvo įvelti į diskusiją. Esmė – ne pavadinimas, norėjosi, kad žmonės daugiau diskutuotų ne dėl žodžio, bet dėl esmės. O ji tokia – pagimdžiusios ir išėjusios prižiūrėti vaikų mamos ne atostogauja, o dirba, deja, neapmokamą darbą. Reikia vadinti daiktus tikraisiais vardais, o kai kuriame neteisingus stereotipus, kad prižiūrėdamos vaikus moterys atostogauja, nesukuriame mechanizmų joms pagelbėti ir jas palaikyti.
– Iš mylimos kompetentingos socialinės apsaugos ir darbo ministrės tapote nemylima premjere, jūsų Vyriausybės vertinimai žemiausi per penkiolika metų. Ekspertai įspėja, kad dirbti sunkiau, kai neturi pasitikėjimo. Ką darysite, kad jį susigrąžintumėte?
– Viešoji nuomonė priklauso nuo daugybės dalykų. Matau daugybę ketinimų išmušti Vyriausybę iš vėžių, nes kažkam nelabai patinka, kad mes nuosekliai, kryptingai, be blaškymosi, ramiai, žingsnis po žingsnio dirbame pagal darbotvarkę ir sprendimai priimami – vieni greičiau, kiti lėčiau. Suformuotas ministrų kabinetas, pagaliau ištrūkome iš jo formavimo spąstų, per šiuos mėnesius pasiekėme puikių rezultatų, pavyzdžiui, nuo šių metų mažėja elektros kainos pažeidžiamiems asmenims, dujų kainos. Tai darysime ir toliau.
– Vis dėlto gal pervertinote savo gebėjimus, jei iš mylimos ministrės tapote nemylima premjere?
– Kiekvienas premjeras yra sulaukęs šio klausimo. Dar rugpjūtį, kai buvau tarp kandidatų į premjerus, man sakė, kokio velnio ten eini, tavo reitingai kris, nes juos išlaikyti būnant premjero pozicijoje – misija neįmanoma. Tačiau, palyginti su Ingrida Šimonyte, mano reitingai dar per pusę turi nukristi.
Premjero pozicija sudėtinga. Net jei kokie klausimai nėra mūsų kompetencijos ribose, vis tiek dėl jų esi kaltinamas. Aš tai priimu normaliai. Nusivilčiau, jei matyčiau, kad nedirbu sistemingai tų darbų, dėl kurių atėjau. Tačiau esu ryžtingai nusiteikusi, kad ir koks sudėtingas ar jautrus būtų klausimas; žingsnis po žingsnio eisiu, kad jis būtų įgyvendintas. Labai tikiuosi, kad Lietuvos žmonės tarp bandymų sukurti neigiamą foną ir mūsų Vyriausybę nubuksuoti į šalį pamatys, kad atėjome nuoširdžiai dirbti Lietuvai.
– Sėkmės Jums.
– Beje, visada skaitau „Kauno dieną“. Nepraraskite savo stiliaus, man atrodo, jūs kuriate kokybišką žiniasklaidą.
Naujausi komentarai