„1988 metų birželio 3 dieną gimė tautinis judėjimas. Tą vasarą mitingų bangos nuvilnijo per visą Lietuvą – Sąjūdis iškart tapo vieninga ir galinga jėga, griaunančia visas abejonių užkardas ir ryžtingai kviečiančia eiti Nepriklausomybės keliu. Šis iki šiol neregėto masto judėjimas, siekęs tikslų taikiomis priemonėmis, vien tiesos sakymu išardė blogio imperijos pamatus“, – sakoma premjerės sveikinime.

Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad Lietuvos žmonės, ketvirtą dešimtmetį gyvendami laisvoje Lietuvoje, vėl susibūrė į sąjūdį – kovai už Ukrainos valstybę, nurodoma Vyriausybės pranešime.

„Jau antrus metus tęsiasi kraupi Rusijos agresija prieš šią nepriklausomą šalį. Šis karas  – priminimas,  kad laisvė nėra dovana, kad turime ją ne tik vertinti, bet ir visomis išgalėmis ginti. Todėl galime ir privalome padaryti viską, kad imperinės užmačios būtų sutramdytos ir karo nusikaltėliai gautų ko nusipelnę“, – sako premjerė.

Vyriausybės vardu sveikindama Sąjūdžio įkūrėjus, bendražygius, visus, kurie toliau dirba šalies labui, I. Šimonytė kviečia šiame kelyje nesuklupti ir būti vieningiems.

Šis karas  – priminimas,  kad laisvė nėra dovana, kad turime ją ne tik vertinti, bet ir visomis išgalėmis ginti.

Sąjūdžio pradžia laikomas 1988 metų birželio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vykęs susirinkimas, per kurį buvo išrinkta 35 narių LPS iniciatyvinė grupė.

1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms to meto problemoms iškelti. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.

1988 metų spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas ir Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.