„Gavome atsakymą, kad ji gali tokiame posėdyje pasirodyti tik gruodžio pradžioje, kadangi jos darbotvarkė yra labai įtempta. Natūralu, kad tai nėra normali situacija. Tiek laiko nėra. Opozicija turi tikrai pagrindo dabar kviestis premjerę ir reikalauti, ne prašyti, bet reikalauti priemonių plano“, – pirmadienį LRT radijui kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Kaip jau skelbė Elta, apie opozicijos planus kviesti I. Ruginienę į bendrą posėdį penktadienį pranešė konservatorius Laurynas Kasčiūnas. Posėdžio data buvo numatyta šios savaitės trečiadienį.

„Man labai rėžia ausį vis dar skambantys žodžiai apie geranoriškumą, apie kažkokį sulaužytą pasitikėjimą Lukašenkos režimu, lyg iš jo dar kažkokio geranoriškumo yra pagrindo tikėtis. Man rodos, tokie, su visa pagarba patyrusiems kolegoms socialdemokratams, tokie žodžiai ir tokios sąvokos, kalbant apie Lukašenkos režimą, yra visiškai neadekvačios“, – tęsė liberalė.

Mano, kad Lietuvos pozicija susilpnėjo

Pasak parlamentarės, Lietuva per pastarąsias savaites smarkiai susilpnėjo, nes iš tvirtos pozicijos užsienio politikoje dabar atsidūrė prašytojo vaidmenyje.

„Susilpnėjo, nes šita Vyriausybė parodė, kad nesugeba suskaičiuoti dviejų žingsnių į priekį imdamasi priemonių, kurios taip yra skausmingos Lukašenkos režimui, bet paliko įkaitus – tuos, kuriuos vėliau reikės kažkaip gelbėti“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

Ji pabrėžė, kad dabar opozicija į bendrą savo frakcijų posėdį žada kviesti keturių ministerijų vadovus.

„Kviečiame šią savaitę keturis ministrus į bendrą opozicinių frakcijų posėdį, t. y. užsienio reikalų ministrą, krašto apsaugos ministrą, susisiekimo ministrą, galbūt vidaus reikalų ministrą. Tikimės, kad jie tikrai galės būti, nes šiaip Vyriausybės vieningos pozicijos labai trūksta“, – teigė politikė.

Pasak V. Čmilytės-Nielsen, iš vidaus reikalų ir susisiekimo ministrų praėjusią savaitę girdėjosi tik noras permetinėti problemą vieni kitiems.

„O paklausti apie užsienio reikalų ministro misiją Briuselyje reikalauti didesnių sankcijų Lukašenkos režimui, net negalėjo pasakyti, ar iš tikrųjų jų dabar reikia. Pasigendu vieningumo“, – sakė liberalė.

Parlamentarė taip pat pažymėjo ir tai, kad valdantieji turėtų stiprinti savo pastangas kalbantis su Lietuvos sąjungininkais ir partneriais, siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją.

„Antraip mes taip ir liksime pakraštyje, provincijoje, o į Vilnių niekas nebeskraidys. Bet aš nematau nei suvokimo, nei adekvačios vieningos reakcijos“, – sakė ji.

Kaip skelbta, pastarąją parą Lietuvos oro erdvėje fiksavus link Vilniaus oro uosto judančias atžymas, pastarasis buvo uždarytas du kartus.

Anot Vilniaus oro uosto, beveik pusšeštos valandos buvo sustabdyta sekmadienį 18.55 val., atnaujinta – 0.25 val. bei pirmadienio naktį – nuo 1.40 val iki 3.25 val.

Sprendimą stabdyti skrydžius lėmė navigacinėje sistemoje fiksuotos atžymos, kurios būdingos balionams, judančios Vilniaus oro uosto kryptimi. 

Vilniaus oro uostas informavo, kad pirmadienį, dienos eigoje, gali būti fiksuojami pavieniai skrydžių vėlavimai dėl sutrikusios įgulų ir orlaivių rotacijos.

ELTA primena, kad tai – vienas iš daugelio atvejų, kai dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos grėsmės sustabdyta Vilniaus oro uosto veikla.

Reaguodama į šiuos incidentus, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje nusprendė uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktai  su Baltarusija, jų veikla atnaujinta vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį.

Lietuvos oro uostai (LTOU) pranešė, kad kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš Baltarusijos teritorijos paleistų kontrabandinių balionų, kurie, LTOU teigimu, kelia pavojų valstybės nacionaliniam saugumui.