„Net tarp politikų yra nemažai tokių, kurie mano, kad moterų vieta yra virtuvėje ir laikyti tris namų kertes, o politika, ekonomika – ne jų reikalas. Su tuo susiduriame visi ir kiekvieną dieną“, – sako premjero patarėja Auksė Kontrimienė.

Premjero patarėja ryšiams su Seimu A. Kontrimienė šią savaitę prisiėmė ir naujas – patarėjos moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais pareigas. 

- Premjero patarėjo moterų ir vyrų lygių galimybių klausimais pareigybė įsteigta naujai. Kodėl būtent dabar? Ar tik dabar susiformavo toks poreikis, atsirado naujų šios srities klausimų premjero darbotvarkėje?

- Pareigų atsiradimo nesiečiau su kokia konkrečia aktualija ar įvykiais. Apie tai moterų organizacijoje būdavo pasišnekama jau senokai. Pirmadienį vyko partijos valdybos posėdis, ir premjerui buvo pasiūlyta priskirti tokias funkcijas prie mano jau turimų. Realiai netapau patarėja tik tos srities, tiesiog prie mano pagrindinio darbo priskirta naujų funkcijų. Tad jau kurį laiką plaukiojusi idėja dabar virto kūnu. Klausimas yra aktualus, europinėje darbotvarkėje visuomet esantis tarp prioritetinių.

- Kokios, Jūsų nuomone, svarbiausios Lietuvoje išlikusios moterų ir vyrų lygių galimybių srities problemos?

- Į realias problemas dar turėsiu nuosekliau įsigilinti. Visgi dažniausiai gyvenime žmonės susiduria su bent pora tiesioginių lygių galimybių problemų. Tai smurto problematika, atlyginimų skirtumas už tą patį darbą. Taip pat Vyriausybė rengia programą, kurioje bus apibrėžti visi svarbiausi dalykai, abortų ir kiti klausimai. Sausio pabaigoje Vyriausybė jau turėtų tvirtinti šią programą. Po patvirtinimo seks veiksmų planas. Galėsime dirbti pagal tą dokumentą.

- Ar pačioje politikoje moterų ir vyrų galimybės dabar susilyginę?

- Jeigu to paklaustume politikų vyrų, jie tikrai sakytų, kad keliama butaforinė problema: juk Seimo pirmininkė, prezidentė yra moterys. Atrodo, kad aukščiausiame politikos ešalone lyčių lygybė netgi atsispindi vyrų nenaudai. Tačiau tai tik pajuokavimas. Visada Seime, Vyriausybėje moterų yra mažiau, susiduriame su tokiu visuomenės požiūriu į renkamas pozicijas, kai daug šnekame apie moterų solidarumą, bet realiai ir vyrai, ir moterys rinkėjos mieliau renkasi vyrus politikus. Trūkumas tikrai yra. Moterų reitingai per rinkimus būna numušami.

- Visa tai, tikriausiai, kyla iš vis dar stipraus stereotipo, jog moterys negali dalyvauti svarbių sprendimų priėmime?

- Be abejo, stereotipai visuomenėje dar yra labai stiprūs. Net tarp tų pačių politikų yra nemažai tokių, kurie mano, kad moterų vieta yra virtuvėje ir laikyti tris namų kertes, o politika, ekonomika – ne jų reikalas. Su tuo susiduriame visi ir kiekvieną dieną. Tiesa, tai šiek tiek keičiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi.

- Seimo darbotvarkėje pastaruosius porą metu vis švysteli konservatyviųjų politinių jėgų siūlomi įstatymų pakeitimai, kurie ribotų ar, mažų mažiausiai, kvestionuotų moterų teises. Tarkime, siūlymas drausti abortus. Kokias tendencijas įžvelgiate šioje, įstatymų leidėjų kontroliuojamoje srityje? Ar taip jie neskatina visuomenės likti minėtų pasenusių stereotipų vergovėje?

- Tokie siūlymai yra išties gąsdinantys. Seime dominuoja jų palaikymas, netgi pažangiose partijose yra palaikančių. Kažkada buvo balsavimas dėl, berods, šeimos politikos koncepcijos, ir Seimo narių palaikymas buvo stebėtinai didelis. Tokios iniciatyvos neramina, ir nevyriausybininkai pagrįstai baiminasi, kuria pasipriešinimo jėgas, kad šie įstatymai neišvystų dienos šviesos. O prognozuoti, kad nebus palaikymo, yra sudėtinga.