Tokį kreipimąsi, kurį matė BNS, inicijavo Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), jį taip pat pasirašė Liberalų sąjūdžio ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai.

Kaip penktadienio pavakarę socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė konservatorius Mindaugas Lingė, į prezidentą iš viso kreipėsi 28 parlamentarai.

„Dominuoja mūsų kolegos (konservatoriai – BNS), bet taip pat ir Viktorija Čmilytė-Nielsen iš Liberalų sąjūdžio pasirašė, Agnė Širinskienė iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, – BNS pirmadienį teigė jis.

Anot parlamentarų, šis sprendimas be objektyvių aplinkybių mažina svarbų konstitucinį statusą turinčios institucijos finansavimą ir gali prieštarauti pagrindiniam šalies įstatymui.

„(Ir – BNS) gali prieštarauti Konstitucijai tiek dėl diskriminacijos kitų valstybės biudžeto lėšomis išlaikomų institucijų atžvilgiu, pažeidžiant konstitucinį lygiateisiškumo principą, tiek dėl politinio spaudimo“, – teigiama kreipimęsi.

„Konstitucinis Teismas 2020 11 03 nutarime labai aiškiai pažymėjo, kad įstatymo leidėjas privalo užtikrinti, kad planuojant ir tvirtinant valstybės biudžeto asignavimus nacionalinio visuomeninio transliuotojo konstitucinei misijai įgyvendinti nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepatirtų politinio spaudimo dėl savo veiklos, transliuojamų programų ir laidų“, – pažymi opozicija.

Opozicija atkreipia dėmesį, kad priėmimo stadijoje registruotų ir priimtų pasiūlymų neįvertino Seimo Teisės departamento teisininkai.

Pasak parlamentarų, pagrindinis minėtų pataisų iniciatorius ir vienas iš valdančiosios koalicijos lyderių Remigijus Žemaitaitis jau kurį laiką savo pasisakymais menkina visuomeninį transliuotoją ir ten dirbančius žurnalistus, vadindamas „komunistuojančia LRT“, „purvasklaida“, „tarybiniu LRT tvaiku“.

Parlamentarai prašo prezidento grąžinti Seimui svarstyti minėtą įstatymą iš naujo su pasiūlymu, kuris „leistų užtikrinti nuosaikų, nediskriminuojantį ir nepolitizuotą LRT biudžeto augimą, atitinkantį šalies finansines galimybes“, – sako parlamentarai.

Anot jų, LRT finansavimo sąsaja su Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, galėtų būti 0,11 proc. BVP.

„Esamas modelis, kai LRT finansavimas priklauso nuo konkrečių mokesčių surinkimo, nėra taiklus. (...) Sąsaja su BVP būtų ne tik ekonomiškai objektyvi, bet ir mažintų politinių sprendimų riziką“, – teigia jie.

Parlamentarams nerimą kelia ir iniciatyva supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.

„Lietuvos vardas tarptautiniame kontekste skamba nebe pasididžiavimo dėl iki šiol turėto aukšto žiniasklaidos laisvės indekso, o dėl rizikų, galinčių suvaržyti žiniasklaidos veikimo laisves“, – rašoma kreipimęsi.

BNS rašė, kad Seimas praėjusią savaitę nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT biudžetą bei numatyti, jog jam vėliau būtų skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar.

Pagal priimtą pataisą, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.

Tai reiškia, kad nacionalinio transliuotojo biudžetas 2026, 2027 ir 2028 metais sieks po 79,6 mln. eurų.

Pagal iki šiol galiojusią transliuotojo finansavimo metodiką, įstaigos biudžetas kitąmet turėjo augti apie 11 proc. iki beveik 88,2 mln. eurų.

Be kita ko, Seime praėjusią savaitę pateikimo stadiją valdančiųjų balsais įveikė „Nemuno aušros“ lyderio R. Žemaitaičio siūloma pataisa, kuria norima lengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką – nacionalinio transliuotojo vadovas galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu jam pareiškus nepasitikėjimą, kai už tai balsuoja pusė LRT tarybos narių, tai yra šeši iš 12.

Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir už tokį nepasitikėjimą balsuoja bent du trečdaliai jos narių.

LRT taryba paragino Seimą išlaikyti dabartinę balsų kartelę, kai generaliniam direktoriui atleisti reikia kvalifikuotos daugumos – aštuonių iš dvylikos balsų.