„Mūsų dabartinė užduotis yra dislokuoti kovai pasiruošusius brigados dydžio vienetus Aljanso priešakinėse linijose. Bandymas pasikliauti pastiprinimu, kaip greitai jis beatvyktų, paprasčiausiai neturės efekto. Tai tik bus signalas agresoriui, kad gali egzistuoti galimybė patikrinti Aljanso ryžtą. Mes turime pašalinti tokią riziką“, – sakė prezidentas.

G. Nausėda taip pat išsakė viltį, kad Vilniuje liepą vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus patvirtinti nauji gynybos planai, taip pat ir regioniniai.

„Dar svarbiau, mes turime tuos planus „apginkluoti“ galimybėmis, turi būti priskirtos būtinos pajėgos, prasidėti pratybos. Tvirti sprendimai dėl vadovybės struktūros, pasirengimo ir sprendimų priėmimo taip pat turi būti priimti“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad matant brutalias Rusijos atakas prieš Ukrainą, kurios tęsiasi beveik pusantrų metų, akivaizdu, kad Rusija lengvai nesustos, o tuo atveju, jei pajus sėkmės skonį, ims agresyviai dairytis naujų taikinių.

Jei mes prarasime Ukrainą, Europa gali tapti kita auka.

„Dabar Ukraina apsaugo mūsų žmones nuo tokio baisaus likimo, kuris ištiko Bučos, Mariupolio, Bachmuto – pratęskite patys – žmones. Jei mes prarasime Ukrainą, Europa gali tapti kita auka“, – kalbėjo prezidentas.

Lietuvos vadovas pabrėžė, kad norėdami padėti kitiems, NATO partneriai turi sustiprinti savo pajėgas patys ir įtvirtinti atgrasymo patikimumą.

„Aš neturiu abejonių, kad NATO turi išlikti stipriausia jėga. Aš tikiuosi, kad viršūnių susitikimas Vilniuje prisidės prie šios užduoties“, – pažymėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, karas Ukrainoje parodė, kokia svarbi yra oro gynyba.

„Todėl aš tikiuosi, kad rotacinis oro gynybos modelis bus patvirtintas, užtikrinant priemones ir integruojant mūsų pajėgumus“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis pažymėjo, kad be tinkamo finansavimo planai reikš nedaug, todėl iš Vilniaus susitikimo jis laukia sprendimo dėl aukštesnės kartelės gynybai, kad 2 procentai nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų mažiausias valstybių įsipareigojimas.

„Vilniaus viršūnių  susitikime mes ketiname pasiekti ambicingą tikslą, kad 2 procentai taptų ne lubomis, o grindimis, o parlamentų reikšmė čia tiesioginė, todėl tikiuosi, kad tai bus gera proga pasiruošti viršūnių susitikimui“, – žurnalistams Seime vėliau sakė prezidentas.

Penktadienį Seime prasidėjo NATO valstybių narių parlamentų pirmininkų aukšto lygio susitikimas aptarti saugumo situacijai regione ir pasirengimą NATO viršūnių susitikimui, kuris vyks Vilniuje liepos 11–12 dienomis.

Į renginį Vilniuje pakviesti NATO valstybių narių, taip pat Švedijos ir Ukrainos parlamentų vadovai, šių valstybių parlamentų užsienio ir saugumo reikalų komitetų pirmininkai.

Šeštadienį delegacijos lankysis Pabradės centriniame generolo Silvestro Žukausko poligone.