Jis pabrėžė, kad dalyvavimas šiame formate yra prezidento funkcija, o Ingridos Šimonytės ar kito pareigūno dalyvavimą būtų galima svarstyti „vieninteliu atveju – jei prezidentas nuspręstų deleguoti kažkokias savo funkcijas“.

„Tačiau aš nei praeityje delegavau, nei dabar deleguoju, nei ketinu deleguoti savo funkcijų kam nors kitam, nes tai yra mano atsakomybė Lietuvos Respublikos žmonėms“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Jis taip pat tvirtino, kad Vyriausybė nėra pasirengusi svarstyti šių klausimų su kitų ES valstybių vadovais.

„Kitas dalykas, kad norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia: jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kitas dalykas, kad norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia: jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba bent jau indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti.

„Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, reikia susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – tvirtino jis.

G. Nausėda taip pat akcentavo, kad G. Landsbergio pasiūlymas yra „pasenęs ir nelabai aktualus“, nes prezidentas yra „vienintelis politikas, renkamas visų Lietuvos gyventojų“ ir pagal Konstituciją jo prioritetinės funkcijos yra užsienio politika.

„Niekas negali kvestionuoti ar, juo labiau, apriboti jo konstitucinių galių. Joks kitas pareigūnas nėra renkamas tiesiogiai – jie yra atrenkami partijos viršūnėlių ar kažkokių kitų žmonių, todėl pakeisti prezidento negali“, – pareiškė G. Nausėda.

Anot jo, EVT priima strateginius sprendimus, o siūlymą deleguoti premjerę jis įvertino kaip Vyriausybės „pasyvumo dangstymą“.

„Jeigu kažkas galvoja, kad ja galima prisidengti dangstant savo pasyvumą, neveiklumą – tai yra didelė klaida; daugelis kitų Vyriausybių jau yra priėmusios labai aiškius, didelius paketus, kurie padės apsaugoti žmones nuo energetikos kainų kilimo, kompensuoti tam tikras netektis. Visiškai neseniai tą padarė Latvija“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Klausimas – ko mes laukiame ir ko mes tikimės sulaukti? Mes norime, kad dar žmonių, verslo nuotaika, pasitikėjimas valdžia dar labiau sumenktų?“, – klausė jis.

Dėl Europos Komisijos (EK) pateiktų pasiūlymų, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas, penktadienį tarsis ES energetikos ministrai.

Anot G. Nausėdos, į EVT šis klausimas galėtų persikelti tik jei ministrai nepasiektų sutarimo – taip, anot jo, jau yra buvę svarstant šeštąjį sankcijų paketą Rusijai. Jis ragino Vyriausybę bei energetikos ministrą Dainių Kreivį imtis aktyvesnių veiksmų teikiant pasiūlymus.

„Tačiau būtina dirbti energetikos ministro lygiu. Ir jei kažkam nepatinka, kad prezidentas dalina instrukcijas energetikos ministrui, tai tada, mielieji – tai jūsų ministras, jūs ir dirbkite su juo, duokite jam instrukcijas, padėkite jam derėtis, o ne bejėgiškai skėsčiokite rankomis“, – kalbėjo G. Nausėda.

2020 metais po rinkimų Seimo valdančiąją daugumą ir Vyriausybę suformavę konservatoriai kadencijos pradžioje ragino prezidentą pakaitomis su ministre pirmininke atstovauti Lietuvai EVT, o ne vykti į posėdžius vienam.

Tačiau galiausiai, G. Nausėdai prieštaraujant, šie raginimai buvo nuslopę.