„Turime paskubėti labiau, kad atsirastų institucijos, rangovai, generalinis rangovas, kuris būtų atsakingas už visą procesą. (...) Valdžios institucijos nėra patys geriausi verslininkai arba projekto įgyvendintojai“, – interviu naujienų portalui 15min.lt trečiadienį sakė šalies vadovas.

„Aš manau, kad tai galėtų būti viena iš energetikos įmonių, kurios turi patirties įgyvendinant infrastruktūros projektus“, – pridūrė jis.

Turime paskubėti labiau, kad atsirastų institucijos, rangovai, generalinis rangovas, kuris būtų atsakingas už visą procesą.

G. Nausėdos teigimu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos siūlymas statyti sieną su pjaunančia viela yra ekonomiškai priimtinas sprendimas. Tokio fizinio barjero įrengimas bendrai kainuotų daugiau kaip 152 mln. eurų.

„Tai yra ganėtinai efektyvus sprendimas, kurį galėtume įgyvendinti pirmuoju etapu jau iki kito pavasario ir tai turbūt leistų mums apginti sieną pačiose jautriausiose vietose, kuriose šiuo metu mes matome didžiausią migrantų srautą“, – kalbėjo prezidentas.

Jis tvirtino šį klausimą aptaręs su premjere Ingrida Šimonyte.

Ministrė pirmininkė savo ruožtu trečiadienį po Vyriausybės posėdžio teigė, kad Vyriausybė penktadienį ketina patvirtinti tvoros statybai paspartinti reikiamus teisės aktų projektus, kurie kitą savaitę neeilinės sesijos metu bus teikiami Seimui.

Šiemet sieną iš Baltarusijos į Lietuvą perėjo daugiau kaip 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Šis skaičius yra daugiau kaip keliasdešimt kartų didesnis nei buvo per visus 2020 metus.

Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą.