„Didelių galimybių visai šaliai siūlo neeilinio dydžio Europos Sąjungos investicijos (...) Savo rankose dabar laikome istorinę galimybę reikšmingai sumažinti šalies regioninius netolygumus, tačiau tam, kad galėtume ja efektyviai pasinaudoti, Lietuvos regionai turi būti įgalinti visavertiškai dalyvauti įgyvendinant struktūrinės paramos projektus“, – Regionų forume antradienį kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jo, augančią savivaldybių atsakomybę dėl sveikatos, švietimo ir neteisėtų migrantų turi atitikti naujos jų galimybės, didesnis finansinis savarankiškumas.

Prezidentas pirmuoju svarbiu žingsniu įvardijo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto kartu su Finansų ministerija parengtą siūlymą tobulinti konstitucinį fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą, išplečiant savivaldos investicijų galimybes.

„Šis žingsnis svarbus, tačiau kol kas, deja, dar ne lemiamas. Mūsų visų laukia užduotis apsispręsti dėl to, kokių investicijų iš tiesų reikia Lietuvos regionams. Iki šiol Lietuvos vietos valdžios investicijos, lyginant su bendruoju vidaus produktu, išlieka žemesnės už Europos Sąjungos vidurkį. Jei norime spartesnės šalies raidos, tai turės pasikeisti per artimiausius 7-8 metus“, – sakė prezidentas.

Kalbėdamas apie valstybinę žemės politiką, G. Nausėda sakė, kad savivaldybėms būtina turėti daugiau laisvės planuoti gyvenviečių infrastruktūrą, kad jos galėtų išlikti gyvybingos. Tam, pasak prezidento, reikalinga žemėtvarkos reforma.

Svarbu, kad Europos Sąjungos parama būtų naudojama protingai, pasitelkiant Lietuvoje kuriamų elektrinių viešojo transporto priemonių potencialą.

„Šioje srityje jau pamažu ryškėja bendra vizija. (...) Tikiu, kad vis labiau artėjame prie sutarimo ir kad savivaldai bus suteikti didesni įgaliojimai priimti sprendimus dėl valstybinės žemės, kartu užtikrinant ir šių sprendimų skaidrumą bei tinkamą kontrolės mechanizmą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Be to, prezidentas palaiko siekį plačiau taikyti trumpųjų maisto grandinių modelį, kurti klimatui neutralias viešojo transporto sistemas ir plėtoti darnaus judumo infrastruktūrą.

„Svarbu, kad Europos Sąjungos parama būtų naudojama protingai, pasitelkiant Lietuvoje kuriamų elektrinių viešojo transporto priemonių potencialą“, – sakė G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad kartą įsitvirtinusi regionų atskirtis žadina neteisybės jausmą, atima iš žmonių viltį ir didina vidinę ir išorinę migraciją – visa tai yra nuostolis valstybei.

„Juk Lietuva gali būti stipri tik tiek, kiek stiprūs visi jos regionai (...) Per pastarąjį dešimtmetį toliau auga takoskyra tarp dviejų lietuvų – sostinės regionas veržiasi pirmyn, palikdamas užnugaryje vidurio ir vakarų Lietuvą. Tuo tarpu, kol viliamės, kad Vilniaus garvežys ištemps likusią šalies dalį, daugelyje skurdesnių savivaldybių augo ekonominė ir socialinė įtampa“, – kalbėjo prezidentas.

Premjerė Ingrida Šimonytė Regionų forume teigė, kad savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimas yra svarbus, tačiau lygiagrečiai joms reikės prisiimti ir didesnę atsakomybę.

„Mokesčių dalies delegavimas savivaldybėms, savarankiškas kai kurių mokesčių nustatymas, skolinimosi limitų peržiūra itin svarbūs savivaldybių gyvybingumui bei finansiniam pajėgumui užtikrinti. Akivaizdu, kad savivaldybių savarankiškumas tiesiogiai priklauso nuo to, kokiomis lėšomis savivaldybės gali disponuoti“, – Regionų forume antradienį kalbėjo I. Šimonytė.

„Daugiau lėšų reiškia ir daugiau atsakomybės: planuojant investicijas, efektyviai jas įgyvendinant, prisiimant atsakomybę už savo sprendimus, investicijų atsiperkamumą ir taip pat laikantis fiskalinės drausmės“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, svarbus yra ir aiškus funkcijų žemėtvarkos srityje pasidalijimas, leisiantis apibrėžti savivaldybių teises ir atsakomybę šioje srityje.

„Suprantama, kad tiek finansiniam, tiek funkciniam savivaldybių stiprinimui reikia didesnio pasitikėjimo šiame lygmenyje priimamais sprendimais (...) Nė kiek neabejoju, kad politinės valios tokiam decentralizavimui bus“, – teigė Vyriausybės vadovė.