„Lietuva ne tik galvoja apie planą B, bet jau jį turi. Dideles viltis dedame į puikų bendradarbiavimą su Vokietija“, – trečiadienį interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas.

Kaip rašė BNS, Vokietija yra įsipareigojusi dislokuoti karių brigadą Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos. Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados elementas, atsakingas už brigados perkėlimo planavimą. Numatoma, kad iki šių metų pabaigos vokiečių karių skaičius išaugs iki 500.

Neblogai pažinodamas Vokietiją galiu pasakyti, kad vokiečiai tikrai rimtai žiūri į šį įsipareigojimą.

„Jų (vokiečių – BNS) sprendimas dislokuoti brigadą Lietuvoje ir įsipareigojimas šiam tikslui, nepaisant visų perturbacijų, nepaisant to, kad iš pradžių nebuvo aiškumo, ar ta brigada bus dislokuota fiziškai, tas įsipareigojimas yra ir jis nuosekliai vykdomas“, – teigė G. Nausėda.

„Neblogai pažinodamas Vokietiją galiu pasakyti, kad vokiečiai tikrai rimtai žiūri į šį įsipareigojimą“, – pridūrė jis.

Pasak prezidento, jei „atliksime savo namų darbus ir uždavinius“, Vokietijos brigada bus dislokuota Lietuvoje, o tai atneš naujas karinio bendradarbiavimo galimybes.

„Tai neišmatuojamai atvers naujas galimybes kariniam bendradarbiavimui kitose srityse – karinės pramonės plėtrai ir ekonominiams ryšiams. Tai ne kiek nemažiau svarbu nei tiesioginis karinis elementas“, – kalbėjo G. Nausėda.

Tačiau šalies vadovas pabrėžė, kad JAV dėmesio Europai išsaugojimas išlieka tikslu.

„Mes turime turėti planą B, ir toks dabar egzistuoja. Tačiau ir toliau sieksime JAV buvimo čia – Lietuvoje konkrečiai ir Europoje apskritai“, – sakė jis.

BNS rašė, jog Amerikiečių televizija NBC balandį skelbė, kad Pentagonas svarsto galimybę atitraukti apie 10 tūkst. karių iš Rytų Europos. Anot žiniasklaidos priemonės šaltinių, kariai galėtų būti atitraukti iš Lenkijos ir Rumunijos.

G. Nausėda tuomet paragino nekreipti dėmesio į žiniasklaidos pranešimus ir kliautis oficialia informacija. Apie signalų dėl pajėgų išvedimo nebuvimą tuomet kalbėjo ir užsienio bei krašto apsaugos ministrai.

Prezidentas ir krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė yra ne kartą kartoję, kad Lietuva yra pasirengusi priimti ir daugiau JAV karių.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

Šiuo metu šalyje tarnauja apie tūkstantis amerikiečių karių.