„Atšiaurios sąlygos grūdina. Negalėdama nė akimirkai atsikvėpti, Lietuvos valstybė tvirtėja kaip deimantas. Puoselėdami vienybę, mes vis daugiau investuojame į savo saugumą. Toliau budime, kovojame ir laimime“, – savo kalboje Baltijos šalių vėliavų pakėlimo ceremonijoje sakė G. Nausėda.

„Vos prieš keletą dienų atšventėme savo energetinę nepriklausomybę. Kartu su Latvija ir Estija visiems laikams atsijungėme nuo elektros sistemos, kontroliuojamos iš Maskvos. Šiandien mums visi keliai atviri. Tad ir toliau drąsiai ženkime pirmyn. Dovanokime Tėvynės meilę savo vaikams ir anūkams. Gyvenkime ir dirbkime vardan tos Lietuvos“, – kalbėjo prezidentas.

Simono Daukanto aikštėje sekmadienį iškilmingai pakeltos Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybinės vėliavos. Ši Vasario 16-oji – trečioji vykstant plataus masto karui Ukrainoje.

Tęsiantis Rusijos invazijai, Vašingtonas išreiškė norą susitarti su Maskva dėl karo pabaigos, tačiau Europos Sąjunga bei Ukraina nuogąstauja, kad taikos sąlygos bus palankios Kremliui, toliau stiprinančiam savo karo mašiną.

Atšiaurios sąlygos grūdina.

Šiame geopolitiniame kontekste prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba sausį sutarė siekti iki 2030-ųjų Lietuvos išlaidas gynybai padidinti iki 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

G. Nausėda savo kalboje citavo nuo 1920 iki 1926 metų Lietuvai prezidentavusį Aleksandrą Stulginskį, teigusį, jog „mūsų tautai, užimančiai ypatingą geografinę padėtį, visuomet teko ir teks kovoti, budėti dėl savo gyvybės išlaikymo, dėl savo nepriklausomybės saugumo.“

„Geografija nesikeičia. Nesikeičia spaudimas, kurį jaučiame prie savo valstybės sienų. Kasdien matome, kaip žiaurus užpuolikas niokoja ir drasko Ukrainą. Padedame laisvės gynėjams, kiek kas galime“, – kalbėjo prezidentas.

G. Nausėda kvietė susirinkusius žmones švęsti šią vienijančią bei įkvepiančią dirbti šalies labui šventę.

„Už mūsų – amžiai didingos istorijos, narsūs karžygiai ir atkaklūs valstybės, jos ekonomikos, mokslo, kultūros ir meno kūrėjai. Prieš mus kaskart vis iš naujo – dar neatverti klodai ir netikėtos galimybės. Nepriklausomos Lietuvos valstybės ateitis“, – sakė prezidentas.

„Valstybės atkūrimo dieną suglaudę gretas kartojame sau ir kitiems: mes esame ir visada būsime, Lietuva“, – kalbėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, demokratinės Lietuvos pradžia 1918-ųjų vasario 16 dieną bei jos atkūrimas 1990-ųjų kovo 11 dieną – tai datos, skatinančios ne tik švęsti šalies vienybę, bet ruoštis ateities išbandymams.

„Valstybė prasideda nuo idėjos. Ji gimsta ir bręsta žmonių galvose. Ten ir pasilieka, perduodama iš kartos į kartą“, – pabrėžė prezidentas.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Atkurta nepriklausoma valstybė gyvavo iki 1940 metų birželio, kai buvo okupuota sovietų Rusijos.