„Lietuvos pirmininkavimo metu sieksime reikšmingai pasistūmėti rengiant Juodkalnijos įstojimo į Europos Sąjungą sutartį“, – po ketvirtadienį vykusio susitikimo su Juodkalnijos prezidentu Jakovu Milatovičiumi kalbėjo G. Nausėda.
„Lietuva ir toliau bus tvirta Juodkalnijos europinės integracijos rėmėja“, – pabrėžė jis.
Savo ruožtu J. Milatovičius teigė besitikintis, jog Lietuvos pirmininkavimo metu Podgoricai pavyks uždaryti visus derybinius skyrius.
„Tikiu, kad mums pavyks užbaigti derybų skyrius iki šių metų pabaigos tam, kad Lietuvos pirmininkavimo metu galėtume pasirašyti Juodkalnijos ir ES stojimo sutartį“, – kalbėjo jis.
Praėjusią savaitę vykusiame Europos Vadovų Tarybos posėdyje Kroatija Juodkalnijai pateikė reikalavimus narystei ES. Kaip rašė portalas „Euronews“, daugelis jų susiję su karais, kurie vyko Jugoslavijos žlugimo metu.
G. Nausėda dar posėdžio metu tikina supratęs, jog tai nėra neišsprendžiami prieštaravimai, kurių negalima būtų įveikti gera valia.
„Svarbiausia, kad Kroatija ir Juodkalnija turėtų labai aiškų komunikacijos kanalą, pasitikėtų vieni kitais ir stengtųsi spręsti konstruktyvia dvasia šituos kylančius nesutarimus. Kai kurie iš jų, kaip suprantu, iš esmės jau yra sprendžiami arba išspręsti. Todėl tikrai nemanyčiau, kad šis aspektas gali kažkaip reikšmingai prailginti arba sulėtinti Juodkalnijos narystę Europos Sąjungoje“, – kalbėjo jis.
J. Milatovičiaus teigimu, dėl dvišalių klausimų stojimo į ES procesas sulėtėti neturėtų. Jis pabrėžė turintis „atvirą ir draugišką bendravimo kanalą su Kroatijos vyriausybe“.
Juodkalnija nuo 2017 metų yra NATO nare, 28-ąja ES nare šalis siekia tapti 2028 metais.
„Derybos dėl karo Ukrainoje baigties be Kyjivo primintų pasidalijimą įtakos zonomis“
Derybose dėl Rusijos pradėto karo pabaigos privalo dalyvauti Ukraina, o formatai be Kyjivo atstovų kelia įtarimų dėl galimo įtakos zonų pasidalijimo, sako prezidentas G. Nausėda.
„Derybose būtinai privalo dalyvauti pati Ukraina, todėl formatai, kuriuos siūlo pati Rusija, kaip antai Kinijos, JAV ir Rusijos formatas, kelia įtarimų, kad gali pasikartoti Antrojo pasaulinio karo scenarijus ir gali būti pasidalinta įtakos zonomis. Tai (...) kelia didelį susirūpinimą visame regione“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo G. Nausėda.
Jo teigimu, Pekinas negali būti visiškai nešališku tarpininku, kol tebėra Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju.
Taip prezidentas kalbėjo po Kremliaus trečiadienį išplatinto pranešimo, jog rengiamas Rusijos prezidento Vladimiro Putino, JAV lyderio Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) trišalis susitikimas. Jį siekiama įtraukti į kito mėnesio Azijos ir Ramiojo vandenyno viršūnių susitikimo programą Šendžene.
Savo ruožtu JAV pasiuntinys Sankt Peterburge trečiadienį surengė derybas su Rusijos prezidentu. Po Steve'o Witkoffo (Stivo Vitkofo) ir V. Putino susitikimo D. Trumpas pareiškė manantis, kad Rusijos karo Ukrainoje pabaiga gali būti arčiau nei bet kada anksčiau.
Kremlius nurodė, kad „iš esmės“ neprieštarauja trišalių derybų tarp Rusijos, Ukrainos ir JAV atnaujinimui. Vis dėlto po šio vizito Kremliaus smūgiai nesiliovė.
G. Nausėda pažymėjo, kad derybose turėtų dalyvauti ir Europos atstovas. Anot jo, ES interesams galėtų atstovauti Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta).
„Karo pabaiga labai smarkiai lems saugumo ir bendrąją ekonominę socialinę situaciją visame Europos žemyne, todėl Europos atstovų dalyvavimas derybose būtų visiškai natūralus, bet tam mes turime iškelti labai aiškius kriterijus“, – sakė jis.
„Minima nemažai pavardžių, tačiau vienas kriterijus yra itin svarbus – toks asmuo turėtų turėti visų 27 ES valstybių mandatą. Šiuo metu toks formalus mandatas (...) yra suteiktas Antonio Costai. Todėl dar kažkokio papildomo mandato, ko gero, nereikia“, – aiškino prezidentas.
G. Nausėda pridūrė, kad Rusija priešinsis bet kokiam Europos dalyvavimui derybose, todėl žemyno atstovai turi dėti papildomas diplomatines pastangas.
Rusijos ir Ukrainos reikalavimai dėl susitarimo tebėra labai nutolę vieni nuo kitų, abiejų šalių pajėgoms įstrigus mūšio lauke ir kasdien smūgiuojant viena kitai ilgojo nuotolio ginklais.
Jau penktus metus trunkantis konfliktas tapo daugiausiai gyvybių nusinešusiu Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
(be temos)
(be temos)