„Taip, mes galime kalbėti apie 2025-uosius, tame tarpe ir gynybos mokestį, bet pirmiausia turime išnaudoti tas galimybes, kurias suteikia skolinimasis“, – Taline BNS pirmadienį sakė šalies vadovas.
Vis tik jis pabrėžė, kad pirmiausia reikia sutarti, kad toks mokestis apskritai yra reikalingas.
Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
L. Kasčiūnas žadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais.
„2024 metų eigoje esu pasirengęs pradėti diskusijas, dalyvauti diskusijose dėl galimo gynybos mokesčio formato, bet šiandien apie tai kalbėti per anksti“, – sakė G. Nausėda.
Anksčiau šalies vadovas yra sakęs, kad nepalaikytų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo didinimo siekiant auginti gynybos finansavimą, nebent kartu būtų priimtas sprendimas įvesti PVM lengvatą maistui ar kitoms būtinosioms prekėms.
Kitų metų biudžete krašto apsaugai numatyta skirti kirti 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
Dalis ekspertų sako, kad jei ne bankų solidarumo įnašas, iš esmės kariuomenė augančio finansavimo nepajustų. Anot jų, Lietuva gynybai turėtų skirti bent 3 proc. BVP.
Patikimas atgrasymas yra geriausia gynyba.
Prezidentas: oro gynybos stiprinimas ir sąjungininkų buvimo regione didinimas turi būti prioritetas
Šalies vadovas G. Nausėda pirmadienį dalyvavo kasmetiniame trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikime. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai aptarė regiono saugumo ir gynybos klausimus, paramą Ukrainai bei regiono infrastruktūros plėtros projektus, praneša Prezidentūra.
Susitikimo metu G. Nausėda akcentavo, kad pastaraisiais metais saugumo padėtis Lietuvos kaimynystėje ir Europoje komplikavosi, todėl itin svarbu toliau stiprinti Baltijos regiono ir viso rytinio NATO flango gynybinius pajėgumus, užtikrinant patikimą atgrasymą ir priešakinę gynybą.
Šalies vadovo teigimu, liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime priimti sprendimai yra esminis žingsnis į priekį stiprinant Baltijos regiono saugumą, tačiau būtina intensyviai dirbti su NATO sąjungininkais siekiant efektyvaus jų įgyvendinimo.
„Gynybos planų įgyvendinamumo užtikrinimas, Baltijos šalių oro gynybos stiprinimas ir sąjungininkų buvimo regione didinimas turi būti Lietuvos, Latvijos ir Estijos prioritetais ateinančiais metais. Patikimas atgrasymas yra geriausia gynyba“, – susitikime kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovai taip pat aptarė regiono infrastruktūros projektus. Prezidentas akcentavo elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa svarbą.
Pasak Lietuvos vadovo, Baltijos šalių elektros tinklų atsijungimas nuo Rusijos užtikrins energetinį saugumą ir pašalins su elektros tiekimu susijusias rizikas, todėl iki 2025 metų vasario būtina siekti užbaigti sinchronizacijos procesą.
Prezidentas taip pat atkreipė Baltijos šalių vadovų dėmesį į transporto jungčių gerinimo būtinybę ir akcentavo, kad projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas turi būti spartinamas.
Baltijos šalių vadovai taip pat aptarė artėjantį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį, kuriame bus priimami sprendimai dėl tolesnės Ukrainos ir Moldovos integracijos į ES.
Naujausi komentarai