„Pastarasis įvykis, kai į Lietuvos oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis, atskleidė būtinybę tobulinti informacijos apsikeitimo tarp institucijų, tarnybų ir kariuomenės algoritmus, komunikacijos kanalus ir reagavimo laikus. Todėl šiandien Vyriausybėje sušauktas pasitarimas dėl institucijų operacinės sąveikos stiprinimo“, – antradienį „Facebook“ rašė G. Paluckas.

„Jau dabar turimomis priemonėmis – nelaukiant papildomų investicijų – patikslinus atsakomybių pasiskirstymą ir sustiprinus tarpinstitucinę sąveiką, gyventojai apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes bus informuojami greičiau ir tiksliau“, – pabrėžė jis.

Anot jo, šiam tikslui padės aiškiai nustatyti sprendimų priėmimo terminai, visų grandžių įsipareigojimas keistis informacija realiuoju laiku bei visą parą veikiantis koordinavimo režimas.

„Šalies institucijoms skirtas pavedimas – rugpjūtį jos privalo pateikti suderintus algoritmus dėl į Lietuvą įskrendančių dronų detekcijos ir galimo neutralizavimo“, – tvirtino premjeras.

Apie pasitarimą šiek tiek anksčiau pranešė ir Nacionalinis krizių valdymo centras. Jo teigimu, pasitarimo metu aptartos priemonės, skirtos stiprinti visuomenės informavimą apie bepiločių orlaivių keliamas grėsmes.

Pasitarimas sušauktas po incidento pirmadienį, kuomet į Lietuvos teritoriją įskrido bepilotis orlaivis.

Pasak NKVC, šis įvykis atskleidė būtinybę tobulinti informacijos apsikeitimo tarp institucijų, tarnybų ir kariuomenės algoritmus, komunikacijos kanalus ir reagavimo laikus.

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Kaip pirmadienio rytą sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Vis tik pirmadienį galimai nukritęs dronas nebuvo surastas ir paieškos atnaujintos antradienį ryte. Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT radijui antradienį ryte užsiminė, kad tikrinami įvairūs galimi variantai, tarp jų ir versija, jog joks objektas apskritai nebuvo įskridęs į šalies teritoriją. Kiek vėliau jis informavo, kad kol kas pagrindinė versija išlieka – į šalies oro erdvę įskrido bepilotis orlaivis.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

NKVC atstovas: sprendimą informuoti gyventojus institucijos ateityje priims kur kas greičiau

Antrą kartą per mėnesį į Lietuvą galimai iš Baltarusijos įskridus bepiločiam orlaiviui, Nacionaliniame krizių valdymo centre (NKVC) antradienį sušauktame tarpinstituciniame pasitarime sutarta tobulinti tarpusavio komunikaciją ir gyventojus apie tokias grėsmes informuoti greičiau.

„Tokio konkretaus laiko pasakyti, kad minučių tikslumu, dar negalėčiau šiuo metu, bet faktas yra tas, kad institucijos, dirbdamos kartu su NKVC, sprendimą informuoti gyventojus priims kur kas greičiau“, – BNS sakė NKVC atstovas Darius Buta.

„Kitaip tariant, jeigu policija gauna informaciją iš gyventojų, tris, keturis, penkis pranešimus, kurie yra aiškiai apibrėžti, kas įvyko, kur, kada, ir mes arba galime nustatyti, sakykime, objekto keliamą grėsmę, arba grėsmė nežinoma, tuomet sprendimai informuoti gyventojus bus priimami kur kas greičiau“, – teigė jis.

Pirmadienį bepiločiam orlaiviui galimai įskridus į Lietuvos teritoriją, gyventojai pirmuosius pranešimus į telefonus gavo prieš 7 val. ryto. Tuo metu policija sako pirmuosius pranešimus gavusi kiek prieš 6 valandą.

Patys gyventojai socialiniuose tinkluose sako orlaivį girdėję ar matę dar valanda anksčiau.

Lietuvos karinės oro pajėgos tvirtino objektą fiksavusios jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, apie jį informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui.

„Po vakarykščio incidento mes sukūrėme papildomas komunikacijos grupes, įtraukdami svarbiausių institucijų vadovus ir kitus asmenis, kuriems ta informacija yra svarbi“, – teigė D. Buta.

„Kitas dalykas, dar kartelį pasitikrinome, ar, sakykime, NKVC ir kitų institucijų, kurios galėtų dalyvauti tokio incidento, kaip įskridęs dronas, valdyme, ar jų atstovai yra mūsų komunikavimo grupėse. Dar kartelį įvertinsime, ar tinkami asmenys yra“, – kalbėjo jis.

D. Buta pabrėžė, jog itin svarbu, kad informacija apie tokius incidentus būtų perduodama per atsakingų institucijų centrus, o ne atskirus specialistus.

Taip pat, anot D. Butos, pranešimai nuo šiol visada bus siunčiami ne tik lietuvių, bet ir anglų kalba.

„Priėmėme sprendimą, kad visada bus ir anglų kalba, ir lietuvių kalba (pranešimai – BNS), tam, kad ir kiti Lietuvoje esantys piliečiai suprastų apie ką yra pranešimas“, – kalbėjo NKVC atstovas.

Kuomet ištinka krizė, pasak D. Butos, „tobulų scenarijų ir vieno plano nėra“, tačiau institucijos vykdys pratybas, kurių metu bus eksperimentuojama, bandomi įvairūs scenarijai ir vertinama kas dar galėtų būti tobulinama, siekiant, kad tiek visuomenės informavimas, tiek tarpinstitucinis bendradarbiavimas vyktų sklandžiau.