„Mūsų uždaviniai yra netrukus priimti tuos sprendimus, kurie leis sukaupti reikalingą finansinę sumą nacionalinei divizijai. Netrukus (bus pateikti – ELTA) įstatymo projektai, kurie bus nukreipti į konkrečius sprendimus. Bent jau du įstatymo projektus ketinu pateikti pavasario sesijai šiais metais“, – trečiadienį po susitikimo su politinių jėgų lyderiais žurnalistams teigė G. Nausėda.

Prezidentas nurodė – šie projektai apimtų Lietuvos banko (LB) pelno įmokų į valstybės biudžetą modelio bei PVM mokėtojo statuso ir veiklos pakeitimus.

„Vienas (projektas – ELTA) bus dėl Lietuvos banko skaitymo į biudžetą, nes dabartinis modelis atskaitymui yra nukreiptas į praeitį. Kai kuriais metais būna mažiau pelno uždirbta, o po to pelnas labai padidėja tais metais, už kuriuos yra skaičiuojami atskaitymai. Tai galimas dalykas, kad kartais išsikraipo ir neadekvačiai prisidedama prie valstybės biudžeto. Su Lietuvos banku jau esame pradėję konsultacijas šiuo klausimu“, – sakė G. Nausėda.

„Antras projektas yra susijęs su PVM mokėtojo statusu ir jo veiklos apribojimu tuo atveju, jeigu yra mokesčių grobstymo formų. Tuo atveju, jei yra įtarimų dėl galimo PVM grobstymo, turėtų būti griežčiau reaguoti į tokią veiklą ir tai galėtų padėti užkardyti arba turėti tam tikrą prevencinį efektą galimiems mokesčių nemokėtojams“, – aiškino jis.

Pradžioje žada naudotis skolinimosi instrumentais

G. Nausėda teigė, kad pradžioje divizijos finansavimo poreikis bus patenkintas skolinantis. Šalies vadovas patikino – Europos Komisija ruošiasi atlaisvinti fiskalinės drausmės taisykles, taip sudarydama daugiau galimybių skolintis gynybai.

„Pačioje pradžioje turėsime naudotis skolinimosi instrumentais. Tokių instrumentų pasiūla šiuo metu didėja. Matome, kaip akivaizdžiai keičiasi Europos Komisijos požiūris į deficito skaičiavimą ir gynybos išlaidų traktavimą“, – kalbėjo šalies vadovas.

Pačioje pradžioje turėsime naudotis skolinimosi instrumentais. Tokių instrumentų pasiūla šiuo metu didėja.

Taip pat, pasak prezidento, bus pasinaudota ir platesniu Europos investicijų bankui (EIB) suteiktu mandatu, leisiančiu institucijai finansuoti karinės infrastruktūros objektus mažesnėmis palūkanomis ir ilgesniam laikotarpiui nei būtų galima skolinantis įprastomis sąlygomis.

„Matau, kad tikrai bandoma ieškoti sprendimo Europos investicijų banko didesnio mandato suteikimo prasme ir nukreipti investavimo sumas ypatingai į karinės infrastruktūros statybą“, – sakė jis.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

S. Lisausko / BNS nuotr.

Divizijos finansavimui reikia 12–13 mlrd. eurų

Prezidento teigimu, norint suformuoti pilnai veikiančią kariuomenės diviziją iki 2030 metų, papildomai reikės 12–13 mlrd. eurų. Todėl reikalingus sprendimus, pasak jo, būtina priimti nedelsiant.

„Mums reikia sprendimų, kurie leis artėti prie Valstybės gynimo tarybos iškelto tikslo. Pagal jį, nacionalinė divizija turi būti suformuota iki 2030 metų. Tam reikia 12–13 mlrd. eurų papildomai“, – žurnalistams teigė G. Nausėda.

Pasak jo, susitikime su politinių jėgų lyderiais tai buvo išskirta kaip prioritetas.

Premjeras: siūlymui dėl LB pelno pritarsime, dėl PVM grobstymo – diskutuosime

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė bei valdantieji socialdemokratai pritars prezidento G. Nausėdos pataisoms, susijusioms su didesne Lietuvos banko (LB) pelno įmoka į valstybės biudžetą, tačiau siūlymas dėl griežtesnių sankcijų už PVM grobstymą dar bus diskutuojamas.

„Pasiūlymas dėl Lietuvos banko pelno įmokos skaičiavimo metodikos pakeitimo buvo pristatytas šiek tiek anksčiau. Mes su prezidentu esame apie tai bendravę, taip pat su LB pirmininku (Gediminu Šimkumi – BNS) esame apie tai šnekėję. Iš tiesų tai yra geras pasiūlymas ir tiek socialdemokratai, tiek Vyriausybė jam tikrai pritars“, – BNS po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

„Kalbant apie pridėtinės vertės mokesčio įstatymo keitimą, taikant baudžiamąją atsakomybę juridiniam asmeniui, kuris galimai dalyvauja mokesčių vengimo schemose, reikės dar padiskutuoti, nes galų gale yra tam tikra nekaltumo prezumpcija ir yra kitos priemonės, kuriomis mes gebame užtikrinti PVM grobstymo schemų konstravimą“, – sakė premjeras.

Vis dėlto, pasak jo, prezidento pasiūlymas yra įdomus, nes jis yra taikomas kai kuriose kitose Europos Sąjungos šalyse, todėl bus nagrinėjamas.

Gintautas Paluckas. S. Lisausko / BNS nuotr.

Premjeras: gynybos projektų finansavimo šaltinis – ir Europos stabilumo mechanizmas

Lietuvai ieškant papildomų gynybos finansavimo šaltinių bei derantis dėl paskolų su tarptautinėmis finansų institucijomis, premjeras G.Paluckas sako, kad dar vienas šaltinis tam galėtų būti Europos stabilumo mechanizmas (ESM).

Pasak premjero, ši paramą finansinių sunkumų turinčioms euro zonos valstybėms teikianti tarpvyriausybinė organizacija turi sukaupusi apie 450 mlrd. eurų, kurie galėtų būti skolinami Lietuvai ir kitoms regiono šalims.

„ESM, kuris paprastai būdavo naudojamas šalį ištikus kažkokiems finansiniams iššūkiams, dabar guli 450 mlrd. eurų. Jie gali paskolų forma finansuoti struktūrinius pokyčius gynybos sektoriuose“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė G. Paluckas.

„Jei pavyks atrakinti ir ESM paskolų fondus, pinigų tikrai nepritrūks“, – pabrėžė G. Paluckas.

„Tai yra svarbu ne tik Lietuvai, bet ir kitoms regiono šalims“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie Lietuvos skolinimąsi iš Europos investicijų banko (EIB) karinės infrastruktūros projektams, Vyriausybės vadovas pabrėžė, jog ši finansų institucija skolina vienomis palankiausių sąlygų: „Kitų finansinių institucijų pinigų kaina yra šiek tiek didesnė.“

BNS rašė, kad finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį patvirtino apie pasiektą susitarimą su EIB, kuris dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte. Vokietijos brigadai reikalingas projektas bus įgyvendinamas viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. EIB finansuos didelę dalį maždaug 1,5 mlrd. eurų vertės projekto.

Tuo metu premjeras antradienį sakė, kad EIB Lietuvai iš viso galėtų paskolinti 2–3 mlrd. eurų visiems infrastruktūros, įskaitant ir karinės, projektams. Pasak jo, EIB paskolos leistų Lietuvai skirti daugiau biudžeto ar iš kitų šaltinių pasiskolintų lėšų ginkluotės įsigijimui.

Prie ESM Lietuva prisijungusi nuo 2015 metų.

Susitikime su partijų lyderiais – konstruktyvi atmosfera

Apskritai, prezidentas leido suprasti teigiamai vertinantis trečiadienio rytą Prezidentūroje surengtą susitikimą. Anot jo, diskusija buvo konstruktyvi, o požiūris su parlamentinių partijų lyderiais – sutampa.

„Džiaugiuosi galėdamas konstatuoti, kad prie stalo buvo labai konstruktyvi atmosfera. Visi esame vienminčiai, norime, kad Lietuva gyventų saugiau ir turėtų aiškų kelią ir poziciją šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje“, – pabrėžė prezidentas.

„Taip pat kalbėjome apie politinės padėties pokyčius. Kai kurie aspektai gali neraminti, kai kurie gali net šokiruoti. Tačiau esu tolimas nuo apokaliptinių nuomonių. Taip, pasaulis tapo kitoks, geopolitinės žaidimo taisyklės pasikeitė, tačiau šioje vietoje labai svarbu suprasti – galime piktintis, turėti kitokią nuomonę, bet tuo pasaulio nepakeisime. Turime labai aiškiai suformuoti savo pozicijas Europoje“, – akcentavo jis.

Sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 m. laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. nuo BVP. Papildomi asignavimai reikalingi, siekiant iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

S. Lisausko / BNS nuotr.

Nesureikšmina, jog susitikime su partijų lyderiais nebuvo „Nemuno aušros“

Prezidentas tikina nesureikšminantis fakto, jog trečiadienį vykusiame susitikime su parlamentinių partijų atstovais nedalyvavo vienos iš koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ delegatai. Šalies vadovas leidžia suprasti, jog dėl to diskusijos su politinių jėgų lyderiais buvo konstruktyvesnės.

„Kaip matote, pokalbis buvo trumpesnis, taip kad nesureikšminčiau šito fakto. Turėjome neužsitęsusį pokalbį, turėjome konstruktyvius, o ne kažkokius tik orą virpinančius pasiūlymus. Taip, kad tiek žinių“, – po susitikimo Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Jis patikino, jog visų parlamentinių partijų atstovai susitikimo metu konstruktyviai teikė siūlymus, vedančios bendro tikslo link – didesnio šalies saugumo.

„Visos partijos, nesidalindamos į opoziciją ar poziciją, šiandien labai konstruktyviai prie stalo kalbėjosi. Ir, tiesą sakant, aš ir dabar taip skirstau mūsų politines jėgas – tos, kurios nori šaliai didesnio saugumo, ir tos, kurios žiūri kitur, į kitą pusę. Gal į Rytus, gal į Šiaurę – nežinau. Bet veikiausiai į Rytų pusę“, – pridūrė jis.

Ir, tiesą sakant, aš ir dabar taip skirstau mūsų politines jėgas – tos, kurios nori šaliai didesnio saugumo, ir tos, kurios žiūri kitur, į kitą pusę. Gal į Rytus, gal į Šiaurę – nežinau. Bet veikiausiai į Rytų pusę.

G. Paluckas: tikrai to nedramatizuoju

Savo ruožtu dar antradienį R. Žemaitaičio sprendimą pavadinęs klaida, premjeras Gintautas Paluckas pažymi – tai dar nereiškia, kad koalicijos partneriai nepalaikys didesnio gynybos finansavimo. Priešingai, akcentuoja Vyriausybės vadovas, R. Žemaitaičio vadovaujama politinė jėga šiuo klausimu pasisako už.

„Pirmiausiai, tikrai to nedramatizuoju, nes turėsime galimybę informuoti, papasakoti bei padiskutuoti su koalicijos partneriais. Turėsime kitą savaitę koalicinės tarybos susitikimą dėl mokesčių. Dėl to čia tikrai jokios dramos kol kas nematau. Girdėjau atvirkščiai, kad „Nemuno aušra“ pasisako už 4 proc. gynybai. O 4 ar 5, kokia forma, kokie šaltinai – mes apie tai diskutuosime“, – teigė G. Paluckas.

„Tikiu, kad koalicija bus vieninga, kai bus pateikti sprendimų projektai ant stalo ir tie sprendimai bus priimti didžiule balsų dauguma, neskaidant į poziciją ar opoziciją“, – apibendrino premjeras.

Kaip Eltai posėdžio išvakarėse teigė R. Žemaitaitis, šiuo metu jis yra komandiruotėje Briuselyje, į Lietuvą grįš tik trečiadienio vakarą. Visgi, R. Žemaitaitis patikino, kad kitų atstovų į Prezidentūrą partija taip pat nedeleguos.

Į R. Žemaitaičio sprendimą Prezidentūra netruko sureaguoti.

„Yra momentai, kai kiekvienas turime nuspręsti, su kuo ir kur esame. Lietuva sprendžia savo iššūkius, ponas žemaitaitis (F. Jansonas paprašė pavardę rašyti iš mažosios raidės – ELTA) savuosius. Gerai, kad pagaliau tapo aišku, kas ir kurioje pusėje yra“, – komentare Eltai teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.

Premjeras G. Paluckas tokį kolegos „aušriečio“ sprendimą pavadino klaida.

G. Nausėda paaiškino, kodėl viršūnių susitikime dalyvaus nuotoliu

Trečiadienio popietę nuotoliniu būdu Prancūzijos lyderio inicijuotame viršūnių susitikime dalyvausiantis Lietuvos vadovas G. Nausėda sako – šiandien jam buvo svarbiausias Prezidentūroje vykęs susitikimas su parlamentinių partijų vadovais. Anot jo, pokalbių su kitais Europos lyderiais formatas nėra esminis dalykas – svarbiausia, jog politikai turėtų apie ką kalbėti ir pasiektų realių rezultatų.

„Šis susitikimas su kolegomis, su partijų vadovais man buvo svarbiausia šiandien. Ir kad tikrai turime labai rimtai ir, svarbiausia, sutelktai, vieningai ieškoti sprendimų mūsų šalies gynybai stiprinti. Tačiau vienas kito nepaneigia. Iš tikrųjų, manau čia ne tiek kiek susitikimo forma, o turinys yra svarbiausia. Kiek žinau, ir kiti mano kolegos ketina dalyvauti nuotoliu“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas, kodėl į Paryžiuje vykstantį susitikimą nevyksta dalyvauti gyvai.

„Tai nėra esminis dalykas. Svarbiausia, kad turėtume apie ką kalbėti. Ir svarbiausia, kad turėtume konkrečius pokalbio rezultatus“, – pažymėjo jis.

G. Nausėdos teigimu, svarbiausios žinutės, kurias ketina pareikšti šalių lyderiams – tai būtinybė besąlygiškai remti Ukrainą, laikytis principo, jog negalimos jokios derybos apie Ukrainą be Ukrainos, derybos apie Europą – be Europos.

Taip pat prezidentas nurodė, jog ketinama kalbėtis apie kitus geopolitinius klausimus, krašto apsaugos finansavimą.

„Pasidalinsiu patirtimi, kurią jau sukaupėme čia, ir savo planais, kuriuos numatome įgyvendinti“, – pridūrė prezidentas.

ELTA jau skelbė, kad Paryžiuje vyksiančiame antrajame viršūnių susitikime dėl Ukrainos ir Europos saugumo, Lietuvos vadovas G. Nausėda dalyvaus konferenciniu skambučiu.

„Po konsultacijų sutarta, kad šiandieninis Prancūzijos prezidento inicijuotas viršūnių susitikimas Ukrainos ir Europos saugumui aptarti vyks vaizdo konferenciniu būdu. Į konferencinį skambutį jungsis Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas, Kanados, Norvegijos, Čekijos, Švedijos, Suomijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Belgijos ir Graikijos vadovai“, – pasiteiravus, kodėl prezidentas nutarė nevykti į Prancūziją, Eltai nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tiesa, užsienio spaudoje skelbta, kad E. Macrono inicijuotas susitikimas vyks hibridiniu būdu.

Tarp į susitikimą pakviestų valstybių – Norvegija, Kanada, Baltijos šalys, Čekija, Graikija, Suomija, Rumunija, Švedija ir Belgija.

Pirmadienį Paryžiuje įvyko pirmasis neformalus Europos lyderių susitikimas. Tuomet pasitarime dalyvavo Lenkijos, Danijos, Nyderlandų, Ispanijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos vyriausybių vadovai, NATO generalinis sekretorius Markas Ruttė, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa.

Kai kurios Europos šalys reiškė nepasitenkinimą dėl to, kad nebuvo pakviestos į Paryžiaus viršūnių susitikimą. Prancūzų dienraštis „Le Monde“, apžvelgdamas šio pirmojo susitikimo dalyvių atranką, pažymėjo, kad tai buvo „labiausiai pasiryžusios ir turinčios galimybių“ gintis šalys, o forumas nebuvo surengtas įprastu ES formatu, kad jame galėtų dalyvauti ir Didžioji Britanija.