Sprendimas padidinti NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių ir kurti vadavietes rodo, kad NATO į besikeičiančią saugumo situaciją sugeba reaguoti adekvačiai ir greitai vykdyti sprendimus, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tai reiškia, kad ne vien mes kalbame apie grėsmes, kad jos yra realios ir kad NATO taip pat reaguoja atitinkamai. Velse buvome nusprendę, kad greitojo reagavimo pajėgos bus tikt apie 5 tūkstančius (karių). Kaip matote, per pusantrų metų jau yra sprendimas dėl 40 tūkstančių. Vadinasi, NATO šalys supranta, vertina, ką mes sakome, ir įvertina realiai grėsmes“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Anot jos, šis sprendimas reiškia, kad „kartu su mūsų greitojo reagavimo pajėgomis, jeigu dar kiekviena šalis prisidės, tai apgintis tikrai didėja“.

„Saugumo prasme mes labiau užtikrinti. Ir tai, kad rudenį šešiose šalyse bus taip pat įkurtos NATO vadavietės, taip pat yra geras ženklas, kad sprendimai yra vykdomi ir jie keičiami, priklausomai nuo besikeičiančių situacijų ir tai labai gerai. NATO rodo, kad sugeba reaguoti adekvačiai, kad sugeba vykdyti priimtus sprendimus ir tai daro greitai“, – tvirtino prezidentė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį patvirtino, jog NATO gynybos ministrai nusprendė padidinti NATO greitojo reagavimo pajėgas iki 40 tūkst. karių, į jas pajungiant oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentus. Iki šiol, NATO duomenimis, greitojo reagavimo pajėgas sudarė 13 tūkst. karių.

Taip pat patvirtinta šešių Rytų Europoje steigiamų Aljanso štabų struktūra - juose dirbs po 40 žmonių.

Šie pakeitimai susiję su Rusijos agresija Rytų Ukrainoje.