Prezidentė pasirašė įstatymų pataisas, kurios įtvirtina dirbamos žemės įsigijimo saugiklius. Tačiau Dalia Grybauskaitė kartu prašo Vyriausybės ištaisyti įstatymo trūkumus ir netaikyti perteklinių apribojimų norintiems dirbti žemę.

Prezidentė antradienį pasirašė įstatymų pakeitimus, nes jie yra būtini, kad žemės pardavimas Lietuvoje nuo gegužės 1 dienos neliktų be jokių saugiklių, pranešė Prezidentūra.

Tačiau, pasak prezidentės, įstatymuose, kurie buvo priimami labai skubotai ir priimti likus vos 6 dienoms iki draudimo užsieniečiams įsigyti žemės pabaigos, yra trūkumų ir netikslumų. Todėl prezidentė kreipėsi į premjerą, kad Vyriausybė juos ištaisytų, užtikrintų racionalų dirbamos žemės naudojimą bei netaikytų perteklinių apribojimų norintiems dirbti žemę.

Gegužės 1 dieną baigiasi Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą sutartyje numatytas 10 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį užsieniečiai negalėjo laisvai įsigyti žemės.

Seimo opozicijai priklausantys liberalsąjūdiečiai prezidentės prašė vetuoti praėjusią savaitę Seimo priimtus žemės įsigijimo saugiklius. Pasak jų, jie riboja asmenų teisę į nuosavybę.

Nuo gegužės 1-osios dirbamą žemę Lietuvoje galės pirkti ir užsieniečiai, ir bendrovės - visiems bus taikomos vienodos pirkimo sąlygos, ją bus galima įsigyti nebūtinai toje vietovėje, kur pirkėjas gyvena. Tačiau jos įsigijimas bus siejamas su žemės ūkio produkcijos gamyba, o įsigytą žemę bus privalu dirbti 5 metus ir tik tada galima ją parduoti.

Visi norintieji galės pirkti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės. Daugiau jos galės pirkti tik gyvulių augintojai, o konkretus kiekis priklausys nuo auginamų gyvulių skaičiaus.

Norintieji įsigyti žemės turės turėti trejų metų ūkininkavo patirties arba su žemės ūkiu susijusią specialybę. 

Žmonės, kurie norės daugiau kaip 10 ha įsigyti žemės, privalės gauti leidimus iš Nacionalinės žemės tarnybos. Leidimo nereikės, jei bendras - jau turimos ir įsigyjamos dirbamos žemės plotas - yra mažesnis nei 10 ha.    

Žemės įsigijimo saugikliai galioja daugelyje Europos Sąjungos šalių.