Prezidentūra siūlo numatyti, kad teismas žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį galėtų įpareigoti tik prieš tai surengęs posėdį, kuriame būtų išklausomi žurnalisto ir prokuroro argumentai.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva teikiamos pataisos, kad žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimu atskleisti informacijos šaltinį ir teismui pateikti savo argumentus, ketvirtadienį pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

Šiuo metu įstatymai leidžia ikiteisminio tyrimo teisėjui tik gavus prokuroro prašymą savo kabinete priimti nutartį, kuria žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinio paslaptį.

"Teismo posėdyje turėtų teisę dalyvauti žurnalistas ir prokuroras. Posėdyje žurnalistas turės teisę reikalauti, kad teismas patikrintų sąlygas, ar tai buvo gyvybiškai svarbus interesas ir ar buvo išnaudotos visos kitos priemonės", - BNS ketvirtadienį sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.

Įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį naujienų agentūros BNS redaktorei sukėlė prieštaringų vertinimų. Ši teismo nutartis apskųsta Vilniaus apygardos teismui.

Pagal teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, siūloma atskirai reglamentuoti, kad įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba atlikti kratą pas žurnalistus būtų galima tik jeigu jau buvo išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės.

Konstitucinis Teismas dar 2002 metais buvo pasisakęs, kad "teismas spręsti, ar žurnalistas turi atskleisti informacijos šaltinį, galėtų tik tuo atveju, kai jau yra išnaudotos visos kitos informacijos šaltinio atskleidimo priemonės", tačiau tokios nuostatos įstatyme iki šiol nebuvo.

Prezidentės siūlymu, Baudžiamojo proceso kodekso pataisose taip pat siūloma įtvirtinti galimybę įslaptinti informacijos šaltinį, kurį vykdydamas teismo įpareigojimą atskleistų žurnalistas.

Atskirai kodekse siūloma įtvirtinti, jog šaltinio paslapties garantijų turi būti laikomasi atliekant kratą žiniasklaidos priemonių ar žurnalistų patalpose. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekse šaltinių paslapties apsauga tiesiogiai reglamentuojama tik tiek, kiek tai susiję su liudytojų parodymais.

Pataisos teikiamos atsižvelgiant ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką. Strasbūre įsikūręs teismas keliose bylose yra pasisakęs, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį ir kratos žurnalistų namuose pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

EŽTT laikosi pozicijos, kad žurnalistų apsauga yra vienas iš svarbiausių žiniasklaidos laisvės principų, nes nesant tokios apsaugos šaltiniai gali būti atgrasomi nuo pagalbos žiniasklaidai pranešti apie visuomenei reikšmingus klausimus. Pagal EŽTT praktiką, teisė išsaugoti informacijos šaltinį gali būti apribota, tik jei tai daroma siekiant teisėto tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje.

Įpareigojimo atskleisti informacijos šaltinį BNS redaktorė sulaukė po to, kai BNS pranešė apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.