Politinis skandalas, kuriame šalies vadovė atsidūrė žiniasklaidai paviešinus jos ir buvusio liberalo Eligijaus Masiulio susirašinėjimą, jau antrą mėnesį iš eilės mažina apie prezidentę palankiai atsiliepiančiųjų gretas.

Palankaus vertinimo reitinge D. Grybauskaitę iš trejetuko išstūmė ekonomistas Gitanas Nausėda ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Panašiai prezidentė buvo vertinama tik prieš 5 metus.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Algis Krupavičius sako, kad smukę prezidentės vertinimai nebegrįš į buvusias aukštumas. Politologas pabrėžia, kad, nepaisant to, jog D. Grybauskaitė išliks viena iš geriausiai vertinamų politikų šalyje, ji savo prezidentavimą užbaigs turėdama mažesnį visuomenės pasitikėjimą nei prezidentas Valdas Adamkus, užbaigdamas savo antrąją prezidentavimo kadenciją.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ gegužės 28–birželio 5 dienomis apklausti Lietuvos gyventojai palankiausiai įvertino Valdą Adamkų (75 proc. įvertino palankiai), antroje ir trečioje vietoje pagal palankius vertinimus yra Gitanas Nausėda (64 proc.) ir Visvaldas Matijošaitis (61 proc.).

Prezidentės Dalios Grybauskaitės palankaus vertinimo reitingas šį mėnesį smuktelėjo 9 proc., ir šalies vadovė liko ketvirtoje vietoje (60 proc.).

Per paskutinius 3 mėnesius palankiai vertinančiųjų prezidentę sumažėjo 13 procentinių punktų (nuo 73 proc. iki 60 proc.) ir nepalankiai šalies vadovę vertinančiųjų per šį laikotarpį padidėjo 11 procentinių punktų (nuo 22 proc. iki 33 proc.).

Paskutinį kartą panašūs D. Grybauskaitės vertinimai (kai ją palankiai vertino tik šeši iš dešimties apklaustųjų) buvo daugiau nei prieš 5 metus (2012 metų gruodį ją palankiai vertino 59 proc. apklaustų gyventojų ir 34 proc. vertino nepalankiai).

9 procentais taip pat krito Europos instituto direktoriaus ambasadoriaus Vygaudo Ušacko palankus vertinimas.

5 procentiniais punktais sumažėjo palankiai vertinančių prezidentą Valdą Adamkų. Tačiau, nepaisant to, jis ir toliau išlieka palankiausiai vertinamas visuomenės veikėjas Lietuvoje.

Prezidentės palankaus vertinimo nuosmukio tendencija dar kurį laiką gali išlikti, tačiau bus kur kas švelnesnė, nei buvo du pastaruosius mėnesius.

5 procentais krito ir Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus palankaus vertinimo reitingas, 3 procentiniais punktais sumažėjo teigiamai vertinančiųjų ministrą pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo narę Ingridą Šimonytę bei Lietuvos Liberalų sąjūdžio pirmininką Eugenijų Gentvilą.

Palyginti su 2018 metų balandžio mėnesio apklausa, teigiamai keitėsi europarlamentaro Rolando Pakso ir į politiką sugrįžusio Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho reitingai. Abiejų politikų palankus vertinimas pastarąjį mėnesį ūgtelėjo po 4 procentus.

Labai nežymiai (1–2 procentiniais punktais) pagerėjo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio, Lietuvos centro partijos pirmininko Naglio Puteikio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, europarlamentaro ir kandidato 2019 m. Prezidento rinkimuose Valentino Mazuronio bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio vertinimai.

Nepalankiausiai vertinamų politikų sąrašas nesikeitė

Lietuvos gyventojai ir toliau nepalankiausiai vertina politikus: konservatorių Andrių Kubilių (69 proc. įvertino nepalankiai), sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą (63 proc.), Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį (61 proc.), V. Uspaskichą (60 proc.), V. Tomaševskį (59 proc.), buvusį Vilniaus merą Artūrą Zuoką (58 proc.), R. Karbauskį (57 proc.), konservatorių pirmininką Gabrielių Landsbergį (56 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) vadovą Gediminą Kirkilą (55 proc.), ekspremjerą Algirdą Butkevičių (54 proc.) ir europarlamentarą Rolandą Paksą (53 proc.).

VDU profesorius A. Krupavičius prognozuoja, kad pastaruosius kelis mėnesius krintantis prezidentės palankus vertinimas turėtų sustoti. Profesoriaus nuomone, prezidentės palankaus vertinimo nuosmukio tendencija dar kurį laiką gali išlikti, tačiau, anot jo, bus kur kas švelnesnė, nei buvo du pastaruosius mėnesius.

Vis dėlto politologas pažymi, kad D. Grybauskaitė savo kadencijos pabaigoje jau nebegalės džiaugtis tokiu didžiuliu visuomenės pasitikėjimu, kokį turėjo iki kilusio skandalo, paviešinus jos susirašinėjimą su buvusiu liberalų lyderiu E. Masiuliu.

Pasak A. Krupavičiaus, prezidentė nebeturi daug galimybių pagerinti savo reitingų, todėl, anot jo, kadenciją turėtų užbaigti turėdama mažesnį visuomenės palaikymą, nei jį turėjo savo antrąją kadenciją baigiantis prezidentas V. Adamkus.

„Nepaisant to, kad Dalia Grybauskaitė turėjo didelį pasitikėjimą ir dabar vis dar lieka tarp tų politikų, kuriais Lietuvoje pasitikima labiausiai, tačiau jos reitingas, – akcentavo profesorius, – yra šiek tiek mažesnis negu populiarumas, kurį turėjo Valdas Adamkus artėjant jo antrosios kadencijos pabaigai“, – aiškino politologas.

„Perskaityto metinio pranešimo, kurį apžvalgininkai įvertino pakankamai gerai, matyt, neužteks, kad jos reitingas galėtų stabilizuotis ar pradėti augti“, – pabrėžė A. Krupavičius.

Jo nuomone, prie prezidentės reitingų kritimo prisideda ir tai, kad D. Grybauskaitė nepakankamai aiškiai atskleidžia savo pozicijas, atsakant į valdančiųjų siekį analizuoti prezidentės paviešintus laiškus.

„Aš manau, kad labiausiai reitingus mažina prezidentės pozicijos neapibrėžtumas. Prezidentė galėtų pataisyti savo reitingą artimiausioje laiko perspektyvoje, jei ji pasakytų – gerai, aš nusideginau pirštus, tegul toliau yra atliekamas tyrimas, kad reikia konkrečių rezultatų, kad politinė sistema būtų kapitaliai remontuojama. Tokia jos poziciją galbūt ir leistų sustabdyti jos reitingų nuosmukį, o po to – gal tuos reitingus padidinti. Dabar ji bando kalbėti metaforomis, Ezopo kalba ir kartais prieštaraudama galimiems Seimo tyrimams“, – kalbėjo A. Krupavičius.

Jis pabrėžė manantis, kad aštrus D. Grybauskaitės kalbėjimas apie valdančiųjų „valstiečių“ lyderį R. Karbauskį, viešai svarstant apie tai, ar jo buvimas Seime neprieštarauja Konstitucijai, buvo klaida. Anot jo, tokia prezidentės retorika ir viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusios trintys su valdančiaisiais didelės naudos D. Grybauskaitei nedavė, o tik užaštrino jai ne visiškai palankius klausimus.

VDU profesorius samprotavo, kad artimiausiu metu prezidentei nepalankus kontekstas ir klausimai, kuriuos kelia valdantieji, turėtų blėsti. Tai, anot jo, bus vienas iš veiksnių, stabdančių ir tolesnį D. Grybauskaitės reitingų smukimą.

Pasak profesoriaus, po prezidentės skaityto metinio pranešimo tiek ji, tiek valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis siekia „nuleisti garą“ ir mažinti kilusias įtampas.

„Manau, kad artimoje perspektyvoje įtampos turėtų būti mažesnės nei tos, kurios buvo prieš kelias savaites“, – samprotavo A. Krupavičius.

Pasak profesoriaus, prezidentės ir „valstiečių“ lyderio konfrontaciją artimiausioje ateityje šiek tiek pritildys ir svarbūs klausimai, kuriuos turės spręsti Seimas.

„Seimas turi užbaigti pavasario sesiją, o darbų sąrašas yra ilgas, tarp kurių yra prieštaringai vertinamas vyriausybės reformų paketas, mokesčių reforma, pensijų reforma. Yra daug temų, kurios gali gerokai pridengti Dalios Grybauskaitės su Ramūno Karbauskio nesutarimus“, – aiškino politologas.

Galiausiai, pabrėžė A. Krupavičius, vasara ir daug kam prasidėjusios atostogos atitrauks visuomenės dėmesį nuo pastaruoju metu Lietuvos politikos dėmesio centre atsidūrusių klausimų.

„Atostogos bus natūrali pertrauka, kuris leis šiek tiek atvėsti ir šiek tiek kitaip pažvelgti į susiklosčiusią situaciją bei santykius“, – kalbėjo A. Krupavičius ir pridūrė, kad nenustebtų, jei jau rudenį D. Grybauskaitės reitingai galėtų pradėti nežymiai augti.