Prezidentinių pasirinkimų analizė: visuomenė nurodė 70 priežasčių

Pastaruosiuose rinkimuose dažniausiai minimos tokios savybės kaip sumanumas, patikimumas, turima ekonomisto ar ekonomistės patirtis, darbas paprastų žmonių labui, kompetentingumas, ryžtingumas.

Prieš rinkimus svarstę savo balsą atiduoti už Gitaną Nausėdą respondentai dažniausiai kaip argumentą įvardindavo ekonomisto patirtį bei sumanumą, ketinę balsuoti už I. Šimonytę – taip pat akcentavo sumanumą, bet kartu ir tai, kad kandidatė yra moteris. Tuo tarpu teiginys, kad kandidatas į prezidentus yra ryžtingas, griežtas ir kompetentingas, dažniausiai būdavo pabrėžiamas argumentuojant, kodėl pasirinkta balsuoti už premjerą Saulių Skvernelį.

Visgi ne tik kompetencijos ir tikėjimas kandidato patikimumu vertė atiduoti savo balsą už vieną ar kitą pretendentą. Respondentai kaip reikšmingą veiksnį minėjo ir išvaizdą, ir jaunystę, ir nesibodėjimą reikalui esant rizikuoti.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ balandžio 12–26 atliktų apklausų duomenimis, ketinę balsuoti už G. Nausėdą svarbiausiais tokio sprendimo kriterijais laikė tai, kad jis yra ekonomistas – tą nurodė 22 proc. už jį ketinusių balsuoti respondentų.

Tai, kad G. Nausėdą renkasi dėl to, jog jis protingas, sumanus ir mąstantis, deklaravo 20 proc. rinkėjų.

Tai, kad G. Nausėdą renkasi dėl to, jog jis protingas, sumanus ir mąstantis, deklaravo 20 proc. rinkėjų. 14 proc. tvirtino, kad G. Nausėda apskritai yra geriausias pasirinkimas iš visų esamų kandidatų. 13 proc. savo pasirinkimą balsuoti už G. Nausėdą grindė tuo, kad jis išsilavinęs, plataus akiračio ir intelektualus.

Tokie išrinktojo prezidento bruožai kaip išvaizda (6 proc.), solidi ir ori laikysena (6 proc.), gebėjimas bendrauti (7 proc.), diplomatiškumas (9 proc.), profesionalumas (8 proc.) ar įsitikinimas, kad jis tesės pažadus (9 proc.) taip pat buvo minimi, argumentuojant pasirinkimą balsuoti už G. Nausėdą.

Tuo tarpu antrajame ture pastarajam nusileidusios I. Šimonytės išskirtų bruožų paveikslas paįvairintas argumentu, kad ji yra moteris. Tai, kad lytis yra svarbi renkantis ją kaip prezidentę nurodė 15 proc. apklaustųjų. Kitos labiausiai pabrėžtos asmens savybės sutapo su G. Nausėdos įvardintomis – tai, kad I. Šimonytę renkamasi dėl to, kad ji sumani ir protinga nurodė 18 proc., dėl to, kad ji ekonomistė – 15 proc.

Visgi lyginant balsuoti ketinusių už I. Šimonytę argumentus su G. Nausėda esama ir daugiau skirtumų. 9 proc. nurodė, kad prezidento rinkimuose pasirinkti I. Šimonytę ketina dėl to, kad tai, priešingai nei G. Nausėda, yra patyrusi politikė, 8 proc. – dėl to, kad ji yra tvirta ir griežta , o 7 proc. – už jos konkretumą ir aiškiai bei realistiškai suartikuliuotą programą. 6 proc. išskyrė I. Šimonytės darbštumą ir energingumą.

Aiškindami, kodėl balsą rinkimuose ketino atiduoti už premjerą Saulių Skvernelį rinkėjai įvardino dalį tų pačių savybių, kuriomis grindė pasirinkimą balsuoti ir už G. Nausėsą, ir už I. Šimonytę.

S. Skvernelio kompetencijas ir profesionalumą nurodė 17 proc. piliečių, o patikimumą, atsakingumą ir duotų pažadų vykdymą 16 proc. Tačiau, priešingai nei I. Šimonytės ir G. Nausėdos atveju, S. Skvernelį prezidento poste sėdintį norėję matyti rinkėjai akcentavo tvirtumą, ryžtą ir griežtumą – tai deklaravo 18 proc. Išrinktojo prezidento G. Nausėdos atveju, tokia savybė nebuvo apskritai išskirta kaip argumentas, o I. Šimonytės atveju kandidatės griežtumą ir ryžtingumą akcentavo 8 proc. apklaustųjų.

Galiausiai tarp daugiausiai gyventojų paramos pirmajame rinkimų ture surinkusių kandidatų trauktis, jei nelaimės prezidento rinkimų žadėjęs S. Skvernelis, išsiskyrė tuo, kad žmonės, argumentuodami pasirinkimą balsuoti už jį, pabrėžė kovą su korupcija (7 proc.), premjero sąžiningumą (5 proc.) bei drąsą ir nebijojimą rizikuoti (5 proc.).

Ketvirtoje prezidentinių lenktynių vietoje likusį eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį trečdalis (34 proc.) sakiusių, kad balsuos už jį, nurodė politinę patirtį, 21 proc. socialdemokrato patikimumą ir tikėjimą, kad bus vykdomi duodami pažadai. Taip pat kaip argumentai buvo paminėti V. P. Andriukaičio užsienio politikos išmanymas (16 proc.), sąžiningumas (15 proc.) ir įsivaizdavimas, kad tapęs prezidentu jis dirbs paprastų žmonių labui.

Pasirinkimas balsuoti už filosofą Arvydą Juozaitį buvo grindžiamas tuo, kad šis kandidatas yra protingas (26 proc.), dirbs paprastų žmonių labui (22 proc.). Taip pat akcentuotas tarp kitų kandidatų nefigūravęs argumentas – tai, kad A. Juozaitis yra patriotas ir tautinės politikos atstovas. Tai nurodė 18 proc. už jį balsuoti ketinusių respondentų. Tai, kad, jų manymu, A. Juozaitis sąžiningas deklaravo 15 proc. jo rinkėjų, o kad patikimas ir neįsivėlęs į skandalus – po 8 proc. už jį balsuoti ketinusių.

Didžioji dalis balsą atiduoti ketinusių už europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį nurodė, kad jis atstovauja jų pažiūroms. Taip manančių buvo net 70 proc. Tai, kad jų manymu V. Tomaševskis yra patikimas, nurodė 25 proc. Kaip argumentas balsuoti už europarlamentarą buvo nurodytas ir faktas, kad jis turi šeimą (17 proc.), 6 proc., kad jis tikintis ir geras katalikas. 12 proc. neturėjo konkretaus paaiškinimo, kodėl renkasi V. Tomaševskį ir nurodė, kad šis politikas tiesiog patinka.

Pusė (48 proc.) balsą ketinusių atiduoti už Mindaugą Puidoką teigė, kad pagrindinė tokio sprendimo priežastis yra tai, kad šis politikas yra jaunas ir 13 proc. įžvelgė M. Puidoko perspektyvas ateičiai. 18 proc. buvo įsitikinę, kad M. Puidokas dirbs paprastų žmonių labui, 14 proc. pabrėžė politiko darbštumą, o 8 proc. iš „valstiečių“ partijos išmesto politiko nepriklausimą partijoms.

Balsuoti ketinę už iš prezidentinių varžybų anksčiau laiko pasitraukusį Seimo narį Naglį Puteikį dažniausiai nurodydavo įsitikinimą, kad politikas dirbs dėl paprastų žmonių (22 proc.), bus vienodai teisingas visiems (14 proc.), vykdys pažadus (11 proc.), yra protingas (10 proc.) ir kovos su korupcija (10 proc.). 11 proc. N. Puteikiui simpatizuojančių rinkėjų kaip pagrindinį argumentą ir nurodė jam jaučiamą simpatiją.

Galiausiai ketinę balsuoti už nė pusės procento pirmajame rinkimų ture nesurinkusį europarlamentarą Valentiną Mazuronį nurodė politiko patirtį (46 proc.), 33 proc. buvo įsitikinę, kad V. Mazuronis patikimas ir atsakingas, o 24 proc., kad jo geras įvaizdis ir yra populiarus. 20 procentų pažymėjo, kad V. Mazuronis yra protingas, 15 proc. – ramus, nepasiduodantis emocijoms.

Rinkėjai paminėjo 70 skirtingų savybių

Kaip parodė balandžio mėnesį vykusi apklausa, apklausti Lietuvos gyventojai, aiškindami, kodėl rinktųsi vieną ar kitą kandidatą, paminėjo 70 įvairių savybių.

Aiškinant, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas kandidatas į prezidentus, Lietuvos piliečiai dažniausiai minėjo sumanumą ir sugebėjimą mąstyti. 14,2 proc. visų apklaustųjų nurodė, kad tai yra svarbus prezidentui bruožas.

Aiškinant, kodėl buvo pasirinktas vienas ar kitas kandidatas į prezidentus, Lietuvos piliečiai dažniausiai minėjo sumanumą ir sugebėjimą mąstyti.

13,6 proc. gyventojų nurodė, kad svarbu patikimumas, atsakingumas ir duotų pažadų vykdymas. Dešimtadaliui (9,8 proc.) gyventojų labai svarbu tai, kad prezidentas, kuris būtų ekonomistas. 9,1 proc. respondentų tiksi, kad prezidentas supranta paprastus žmones ir dirbs jų naudai, o kompetencijos ir profesionalumo pageidautų 8,7 proc. šalies gyventojų. Tai, kad šalies vadovas būtų tvirtas, griežtas ir ryžtingas tiksi 8,4 proc. gyventojų, o politinio patyrimo – 8 proc.

6,5 proc. Lietuvos piliečių teigė, kad balsą konkrečiam pretendentui atiduoti linkę dėl to, kad kandidatas yra geriausias pasirinkimas iš visų esamų. Kad prezidentas turėtų būti išsilavinęs ir plataus akiračio nurodė 5,8 proc. Panašus skaičius (5,5 proc.) gyventojų nurodė, kad prezidentas turėtų būti sąžiningas.

Pažymėtina, kad tarp pasirinkusių balsuoti už kurį nors kandidatų dauguma nurodė po vieną ar kelias savybes, kodėl jie ketina už jį ar ją balsuoti. Tuo tarpu 5 proc. respondentų negalėjo paaiškinti, kodėl jie pasirinko, kam atiduoti savą balsą rinkimuose.

Sociologas: visuomenė rinkosi pagal asmenines kandidatų savybes

Pasak „Baltijos tyrimų“ sociologo Romo Mačiūno, šios išskirtos savybės atspindi ne tiek tai, kokio prezidento tikisi visuomenė, kiek būtent tas savybes, kurias reprezentavo rinkimuose dalyvavę kandidatai.

„Šios savybės buvo svarbios būtent šiuose prezidento rinkimuose. Tačiau tai nereiškia, kad būtent šios savybės apibendrina tai, koks turėtų būti apskritai prezidentas“, – sakė R. Mačiūnas.

Sociologo teigimu, žmonės per rinkimų kampaniją spėjo susidaryti aiškų vaizdą apie kandidatus.

„Jie galėjo pasakyti įvairius dalykus, kodėl jie balsuoja už vieną ar kitą kandidatą, ar, pavyzdžiui, minėti nuveiktus darbus ar pan. Tačiau, labai akivaizdu, kandidatus žmonės rinkosi pagal asmenybines savybes, o konkretūs nuveikti darbai, kurie skatino rinktis vieną ar kitą kandidatą, nebuvo nurodomi“, – teigė R. Mačiūnas.

Visgi, pastebėjo sociologas, pirmosios dešimt dažniausiai minimų savybių yra būdingos visiems kandidatams. Kartu, pastebėjo jis, šiuose rinkimuose renkantis prezidentą dominavo asmeninės savybės, o ne tokie įvaizdžiai, kaip kova su korupcija ar sąžiningumas.

„Įdomu tai, kad rinkimuose sąžiningumo principas nuėjo į antrą planą. Kartu vyraujančia savybe netapo ir kova su korupcija, kas, matyt, būtų buvę patogu Sauliui Skverneliui“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad didesnis rinkėjų fokusavimasis į asmenines kandidatų savybes buvo itin palankus pergalę rinkimuose iškovojusiam G. Nausėdai.