„Tai yra geras klausimas, matyt, turėtų. Būtų suteiktos didesnės galimybės pasisakyti tautai, piliečiams dėl tam tikrų svarbių valstybei klausimų sprendimų, būtų geresnės galimybės“, – Žinių radijui antradienį sakė J. Šovienė.

Referendumo įstatymas nustojo galios liepos 1 dieną, nes Konstitucinis Teismas jį pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai, o iki nutarimo įsigaliojimo Seimas nepriėmė naujo įstatymo.

J. Šovienės steigimu, šis klausimas „turėjo būti išspręstas vakar“, o delsimas Seime rodo nepagarbą Konstitucijai.

Tai yra geras klausimas, matyt, turėtų. Būtų suteiktos didesnės galimybės pasisakyti tautai, piliečiams dėl tam tikrų svarbių valstybei klausimų sprendimų, būtų geresnės galimybės.

„Negana to, reikia mokėti ir visų mokesčių mokėtojų sąskaita, nes yra skundai, vyksta bylų nagrinėjimas, yra painiava, kaip tiesiogiai taikyti Konstituciją nesant procedūrinių taisyklių“, – teigė ji.

Surengti referendumą, kuriame būtų sprendžiama, ar sumažinti referendumui skelbti reikalingų parašų skaičių nuo 300 tūkst. iki 100 tūkstančių, siekia Zigmas Vaišvila ir Nendrė Černiauskienė. Jie kreipėsi į teismą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neišduoti jiems parašų rinkimo lapų referendumo iniciatyvai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) prieš mėnesį paliko galioti ankstesnį teismo sprendimą, kad parašų rinkimo lapai iniciatoriams turėjo būti išduoti net ir negaliojant Referendumo įstatymui, nes šiuo atveju tiesiogiai veikia Konstitucija.