„Tai, kas vyksta dabar, įvardyčiau kaip paskutinį „valstybininkų“ klano bandymą užvaldyti valstybei svarbias pozicijas“, – BNS perduotame komentare teigė jis.

„Sprendžiant iš kai kurių pasisakymų socialinėje žiniasklaidoje, 15 metų praeityje buvę vadinamieji valstybininkai bando grįžti į atsakingas pareigybes Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėje tarnyboje“, – tvirtino patarėjas.

Anot jo, „suįžūlėta iki to, kad feisbukuose bandoma nurodyti, kokius asmenis skirti ambasadoriais, tuo darant spaudimą Vyriausybei, o per ją ir prezidentui“.

Kovo 11-osios signataras, ilgametis diplomatas Albinas Januška, viešai vadintas net „valstybininkų“ klano organizatoriumi, feisbuke šią savaitę paskelbė, kad prezidentui neįtikęs kandidatas į ambasadorius Lenkijoje yra buvęs ambasadorius Austrijoje ir Sakartvele Giedrius Puodžiūnas, dirbęs ir Lietuvos ambasados Lenkijos pirmuoju sekretoriumi bei šios ambasados laikinuoju reikalų patikėtiniu.

A. Januška taip pat tvirtino, kad prezidentas „atkakliai stumia kažkokį savo kandidatą, nes jis turįs pažinti lenkų kultūrą“.

Jis mini, kad prezidentui užkliuvo ir kitų profesionalių diplomatų kandidatūros: Egidijaus Meilūno, Simono Šatūno, Ingos Stanytės-Taločkienės, Rolando Kriščiūno, Rolando Kačinsko, Laimono Tallat-Kelpšos. Pasak A. Januškos, šių pavardžių nutekinimas žiniasklaidai daro žalą ne tik konkretiems asmenims, bet ir valstybei.

Jei kas nors mano, kad tokiu būdu gali paspausti prezidentą, klysta dvigubai.

Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.

„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.

„Jei kas nors mano, kad „valstybininkai“ gali diktuoti diplomatines tarnybos politiką, smarkiai klysta“, – BNS sakė F. Jansonas.

„Jei kas nors mano, kad tokiu būdu gali paspausti prezidentą, klysta dvigubai“, – pridūrė jis.

Vyriausiasis prezidento patarėjas taip reagavo į pastaruoju metu kilusius viešus aiškinimusis tarp Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos, valdančiosios daugumos atstovų dėl stringančio kai kurių ambasadorių skyrimo.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę pareiškė, kad naujojo ambasadoriaus skyrimas stringa Prezidentūroje, o pirmosios ministerijos kandidatūros buvo pateiktos beveik prieš pusantrų metų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen faktą, kad nėra paskirtas Lietuvos ambasadorius Lenkijoje, vadina sunkiai paaiškinimu, parlamento Užsienio reikalų komiteto vadovas konservatorius Žygimantas Pavilionis situaciją pavadino nepriimtina.

Ambasadorius Lietuvoje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pritarimu.